ŠIAME STRAIPSNELYJE BUS APTARTI DUMBLIŲ KONTROLĖS BŪDAI 

 

Neaugalinis akvariumas

Perteklinis organinių medžiagų ir amoniako / amonio lygiai sukelia dumblių proveržius. Peršėrimas ir per didelis akvariumo apgyvendinimas fauna paprastai akvariumo vandens kokybę veikia neigiamai. Atliekant kas savaitinius vandens keitimus (25-50%), grunto nusiurbimus, sukuriant vidutinį paviršiaus judėjimą dujų apykaitai išlaikyti (geri O2 lygiai), užtikrinant pakankamą vandens tėkmę / cirkuliaciją ir neužrauginant filtrų yra geriausia prevencija nuo dumblių. Amoniakas (NH3), amonis (NH4), ir nitritai (NO2) lygiai turėtų būti apie 0 ppm/l. 

Apšvietimas turėtų būti ne ilgesnis nei 10 valandų per dieną, taipogi reiktų atkreipti dėmesį, kad stipresnis natūralus apšvietimas taipogi turėtų būti įskaičiuojamas į šį laiką. Dumbliaėdžiai gyvūnai taipogi labai pageidaujami kovojant su kai kuriais dumbliais ir minimaliais jų kiekiais.

 

Augalinis akvariumas 

Jis susideda iš didesnio cheminių sudedamųjų dalių komplekso, nes čia yra ne tik žuvys kuriomis reikia rūpintis, bet ir augalai, kurie reikalauja daug priežiūros. Tiesa, kad augalai naudodami amoniaką, nitratus ir fosfatus išlaiko geresnę vandens kokybę.

 

Kai kurie žmonės ir teigdami, kad dumbliai veši akvariumuose kuriuose yra daug maisto medžiagų tokių, kaip NO3 ir PO4, kovoja su dumbliais mažindami šių medžiagų kiekį, paprastai patys greitai įsitikina, jog tai priveda tik prie dar didesnių dumblių bėdų. 

 

Labai apželdintuose akvariumuose tik žuvų teršalai nepatenkina maisto medžiagų kiekių, kurie reikalingi sveikam augalų augimui be dumblių problemų ir dėl šios priežasties geriau yra dozuoti maisto medžiagas įnešant jas į akvariumą papildomai. Augalai, (kaip ir mes) reikalauja tam tikro subalansuoto medžiagų kiekio sveikam augimui. 

 

Paminėkime tikrąsias priežastis kurios slypi už (daugumos) dumblių problemų;

 

1.Neužsiciklinęs akvariumas. Plačiau skaitykite -->čia<-- 

 

Dauguma susiduria su dumbliais per pirmuosius 2 mėnesius nuo akvariumo įkūrimo. Naujai sukurtai akvariumo sistemai trūksta gerųjų bakterijų, kurios padeda šią sistemą subalansuoti. Šios bakterijos dalyvauja į organikos skaidyme, nitrifikacijoje, denitrifikacijoje ir t.t. Labai lengva išvengti naujo akvariumo bėdų naudojant ,,Sausą pradžios metodą“ (aprašytas T. Barr‘o) Plačiau skaitykite -->čia<--

 

Augalai auga geriau daug maisto medžiagų turinčiame grunte, idealiausia kai naudojamas specialus substratas. (Pvz., paruoštas dirvožemis (plačiau skaitykite -->čia<--), ar firminis akvariuminis substratas)

Substratai taipogi turi ir gerųjų bakterijų (chemoautotrofinių, heterotrofinių) kurios dalyvauja organikos skaidyme, nitrifikacijoje / denitrifikacijoje, sunkiųjų metalų ir dujų redukcijoje ir oksidacijose į augalų maisto medžiagas. Tai reiškia, kad naudojant paprastą gruntą tai būtų prastesnis pasirinkimas įrengiant tinkamą aplinką povandeniniams augalams, ypač mažai apšvietimo ir mažai įrangos turinčiuose akvariumuose. 

 

Paruoštas dirvožemis (arba firminis substratas) paprastai yra sausas (prisisotinę O2) ir turi pereiti į labai staigų pasikeitimą. Kai tik šie substratai užliejami, bakterijos pradeda savo darbą ir staigiai krenta O2 lygis. Bakterijos naudoja O2 skaidyme. Pradžioje substratas gali išleisti daug maisto medžiagų į vandenį. 

Substratas turėtų būti kiek praplautas prieš dedant jį į akvariumą, arba turime dažnai ir dideliais kiekiais keisti akvariumo vandenį. Šiuo metodu galima apsisaugoti nuo nereikalingų dumblių antplūdžių ir vandens drumstumo. 

 

Akvariumo substratas užsiciklina per 1-2 mėnesius. Jei naudojamas ,,Sausas pradžios metodas“ reikia prižiūrėti, substratas būtų visą laiką apsemtas, neapdžiūtų, kad įgautų visas užsiciklinusio substrato savybes, kurių reikalauja augalai. Svarbu palūkėti, kad užsitikrintume, jog bakterijos sėkmingai atlieka nitrifikacijos procesą iš amoniako į nitratus, apsisaugant NH4 / NO2 pakilimų, kurie yra labai nuodingi žuvims ir vėžiagyviams. Po kelių mėnesių yra pakankamai saugu akvariumą pripildyti vandeniu. Kai akvariumas pripildomas, po kiek laiko vandenį galima vėl nuleisti. Tai daroma dėl substrate esančių maisto medžiagų difuzijos į vandenį, o šių medžiagų perteklius gali lengvai sukelti dumblių suvešėjimą. 

Jei esame labai atsargūs, akvariumo vandens didelius keitimus galime atlikti ir dažniau. Čia nėra jokių blogų savybių, aišku, jei vanduo yra subalansuotas. 

 

Niekada nepilkite šalto vandens tiesiai į akvariumą. Idealu, kai pilamas vanduo būna akvariume esančio vandens temperatūros. 

 

Geriausia akvariumą tankiai apželdinti nuo pat pradžios. Šakniniai augalai yra labai teigiami substratui, jų šaknys perduoda deguonį į rizosferą, kad apsisaugotų save nuo sunkiųjų metalų toksiškumo ir tai atliekant O2 įgalina labai nuodingų vandeninio sulfido (H2S) dujų oksidaciją į mažiau nuodingą HSO4 druską, be to metano dujų oksidaciją į CO2 ir vandenį. Augalų šaknys apsaugo substratą nuo per mažo redokso. 

 

2. Nepakankama vandens cirkuliacija ir paviršiaus maišymas

 

Labai svarbu sukurti tinkamą sėkmingą vandens cirkuliaciją ir paviršiaus maišymą augalinėje ekosistemoje.

 

Vandens cirkuliacija sudaro sąlygas maisto medžiagoms būti pasiekiamoms augalams ir bakterijoms. Reiktų taikytis į vandens cirkuliaciją tarp 5-8 x vandens tūriai per valandą priklausomai nuo auginamos floros ir faunos. Kai kurie mieliau auga stipresniame judėjime, kai kurie silpnesniame. Kai kurie akvasodininkai naudoja net didesnę tėkmę nei 10 x akvariumų tūrių per valandą tačiau dažniausiai tokį galingumą palaiko tik pačiame vandens paviršiuje.

 

Paviršiaus maišymas užtikrina efektingą dujų apykaitą ir apsaugo nuo paviršiaus plėvelės susidarymo. Net turint omenyje, kad augalai prisotiną akvariumą O2 fotosintezės metu, ypač sistemose, kuriose paduodamas papildomas CO2, nebus blogai jei į akvariumą pateks papildomas O2 per vandens paviršiaus maišymą.

Kiekvienas turėtų turėti galvoje, kad deguonis yra vienas svarbiausių elektronų akceptorius kuris veikia gyvūnų ir bakterijų metabolizme. 

 

Aukštesnėse temperatūrose O2 lygiai nukrenta, ypač vasaros metu. Kai temperatūra tampa aukštesnė, naudinga sukurti stiprų vandens paviršiaus judinimą, ar tiesiog įdėti papildomą pompą tik šiam tikslui. Fauną ir florą daug stipriau veikia ne aukštesnės temperatūros, o būtent deguonies trūkumas. Aukštesnėse temperatūrose padidėja ir bakterijų metabolizmas, kurio metu yra naudojama daug deguonies maisto medžiagų perdirbimui. 

 

Augaliniuose akvariumuose išlaikyti tinkamus deguonies lygius yra taip pat svarbu kaip ir išlaikyti tinkamus CO2 lygius. 

 

3. Disbalansas tarp apšvietimo lygių, CO2 ir kitų maisto medžiagų (žemas CO2 ir žemi maisto medžiagų kiekiai)

 

Sveikam augimui augalams pagrinde reikia šių elementų:

makro elementų – anglies (C), deguonies (O), azoto (N), fosforo (P), kalio (K), kalcio (Ca), magnio (Mg), ir sieros (S)

mikro elementų – geležies (Fe), mangano (Mn), Cinko (Zn), vario (Cu), boro (B), ir molibdeno (Mo). (Be abejo, augalams nekenkia ir kiti subalnasuoti mikro elementai, dažnai firminiai gamintojai siūlo gaminius su daugybe kitų elementų, tačiau paminėtieji elementai yra svarbiausi ir vaidina esminius vaidmenis) 

 

Firmines trąšas galima palyginti pagal sudėtį:

spausktie -->čia<--

 

Kai ką galima nesunkiai pasigaminti ir pačiam:

spauskite -->čia<--

 

Svarbu rasti teisingą balansą tarp apšvietimo, CO2 ir maisto medžiagų. 

Yra didžiulis skirtumas tarp maisto medžiagų dozavimo akvariume su keliais augalais ir labai apželdintame akvariume.

Augalų tankis ir jų augimo tempai lemia dozavimo pasirinkimo metodus.

 

Viskas prasideda nuo apšvietimo. Kiekvienas gali pasirinkti tarp silpno, vidutinio ir labai stipraus akvariumo apšvietimo.

Apšvietimo stiprumas įtakoja augalų augimo tempus. Kuo stipresnis apšvietimas, tuo greičiau augalai augs ir tuo pačiu naudos maisto medžiagas. 

Pasirenkant kurį apšvietimo režimą naudoti reiktų atsižvelgti į savo poreikius ir keliamus uždavinius.

 

Augalinis akvariumas yra kompleksinė ir dinaminė ekosistemos, kuri labai priklauso nuo mūsų (akvariumo šeimininko). Gamta neturi daug įtakos šioms ekosistemoms, dėl šios priežasties mes esame tie kurie gali įtakoti visas galimybes į be dumbles / tobulai sustyguotas ekosistemas. 

 

Augalams reikia stabilių maisto medžiagų lygių, kad galėtų vešėti ir nepriekaištingai augti. Tai priklauso nuo akvariumo šeimininko mąstymo ir jo veiksmų randant tinkamą maisto medžiagų balansą.

 

Akvariumo augalai gali būti sėkmingai auginami keliais būdais, tačiau dauguma jų priklauso nuo apšvietimo. 

Yra paprasta matematika;

Kuo stipresnė šviesa, tuo greičiau auga augalai, tuo didesnis augalų maisto medžiagų suvartojimas.

Mažai apšvietimo = lėtas augimas = lėtas maisto medžiagų įsisavinimas.

 

Akvariumo apšvietimo lygiai:

Silpnas apšvietimas – 0.3-0,5 w/l arba 1-2w/g

Vidutinis apšvietimas – 0.5-0.8w/l arba 2-3w/g

Stiprus apšvietimas yra 0.8w/l ar dar stipresnis arba 3w/g ar dar daugiau

 

Dažniausi augalinio akvariumo priežiūros metodai:

Sipno apšvietimo, mažai įrangos turintys akvariumai (Low-light, low-tech)

Paprastai į tokius akvariumus nėra tiekiamas CO2, čia pagrindinę maisto medžiagų rolę vaidina gruntas ar substratas. Tai daug priežiūros nereikalaujantis, galimas retas vandens keitimas. 

 

 

Silpno apšvietimo, daugiau įrangos turintis akvariumas (Low-light, high-tech)

Tai toks akvariumas, kuriame jau tiekiamas CO2. Tokia sistema reikalauja papildomo tręšimo ir dažnų vandens keitimų, norint ją išlaikyti balansuotą. 

 

Stipresnio apšvietimo, daugiau įrangos turintys akvariumai (High-light, high-tech)

Tai toks akvariumas, kuriame tiekiamas CO2, o stiprus apšvietimas leidžia augalams sukaupti daug energijos augimui. Toks metodas paprastai naudojamas sukurti tam tikram akvariumo vaizdui, išlaikyti lepius augalus. 

 

Tai priklauso nuo jūsų poreikių ir galimybių.

 

1. Sakykime, Jūs gyvenate labai užimtą gyvenimą; ilgos darbo valandos, mokslai, vaikai ir t.t.. ir neturite daug laisvo laiko akvariumo priežiūrai ir vandens keitimams.

Šiuo atveju protinga būtų pasirinkti silpno apšvietimo akvariumo priežiūros metodą (Low-light, low-tech), kuris yra nereiklus nei vandens keitimais, nei dažnai tręšimais. 

 

 

2. Turite nedidelį biudžetą, bet norite sukurti patrauklų akvariumą. Pasirinkus silpno apšvietimo metodą ir tiekiant CO2 (Low-light, high-tech), kad ir D.I.Y. CO2 variantus, dozuojant maisto medžiagas bent kelis kartus savaitėje ir atliekant kas savaitinius ~50% vandens keitimus, tai tikrai padaryti įmanoma.

 

3. Jei jūsų tikslas sukurti pritrenkiamus akvariuminius vaizdus, ar auginti labai lepius augalus, tuomet šiais atvejais patartina naudoti stipraus apšvietimo sistemas (High-light, high-tech). Bet norint sukurti tokią sistemą sėkmingą, reikia turėti omenyje, kad čia reikia atlikti dažnus tręšimus, dažnus vandens keitimus. 

 

 

Atsiminkite, kad išsibalansavę akvariumai suteikia progas dumblių antplūdžiams, tad pasirinkus stipraus apšvietimo metodą, bet neatliekant dažnų vandens keitimų, augalų genėjimų, maisto medžiagų tręšimo bus neišvengiamai susiduriama su dumbliais. 

 

Karbonatinis kietumas (KH) dauguma atvejų neturėtų būti žemesnis nei 4KH . Karbonatai ir bikarbonatai turi tam tikras rūgštines ribas. Karbonatinis kietumas kuris yra žemiau 3 KH nebeturi buferinės gebos, tad pH gali dramatiškai kisti. Jei reikia, dozuokite bikarbonatus (geriamąją sodą), kad pakelti KH. 

 

Dauguma augalų gali augti po visomis 3 apšvietimo sąlygomis, jei tik CO2 nėra limituojantis faktorius. Pavyzdžiui, yra manoma, kad Hemianthus calitrichoides 'Cuba' (HC) reikalauja stipraus apšvietimo, kad galėtų suaugti į vešlią pievelę. Tai netiesa! Šis augalas augs ir prie silpnesnio apšvietimo, jei tik vandenyje netrūks CO2. Sistemose kuriose trūksta CO2 HC kaip ir dauguma kitų augalų auga vertikaliau bandydamas pasiekti vandens paviršių, kur galėtų paimti CO2 iš atmosferos. Daugelis galvoja, kad augalai stypsta į viršų, nes per mažas apšvietimas, tačiau tai ne tiesa. 

Pagrindinė priežastis tokiam augalų augimui yra trūkstamas CO2. 

Žinoma, esant silpnam apšvietimui augalai auga lėčiau, bet su pakankamais CO2 lygiais, jie paprastai auga taip kaip ir turėtų augti. 

 

 

4. Nepakankama akvariumo higiena ir augalų priežiūra

Nuo tada kai akvariumas subręsta organinės liekanos pradeda formuoti dumblą, filtrai būna užsinešę, o augalų biomasė padidėja iki tokio lygio kai akvariumo priežiūra tampa ne tokia svarbi.

Su kiekvienu vandens keitimu yra gerai atlikti lengvą substrato paviršiaus pakedenimą. Akvariumuose su daug šakninių augalų nereikia labai gilaus dažno grunto nusiurbimo. Taip mes išlaikome naudingas oksiduojančias mikrozonas (ant grunto paviršiaus) ir neleidžiame susidaryti anaerobinėms zonoms (užsikimšusias dumblu).

Oksiduojančios mikrozonos padeda konvertuoti toksišką NH4 į NO3 ir palaiko maisto medžiagas grunto lygmenyje (vyksta oksidacija).

 

Filtracija pašalina plaukiančias daleles ir prisideda maisto medžiagų perdirbime. Yra keli filtracijos pasirinkimai, visgi išoriniai filtrai (bačkos, sumpai) yra efektyviausi ir negadina akvariumo vaizdo. 

Užsinešusiuose filtruose sumažėja cirkuliacija. Dėl to juos reiktų pravalyti. Kas kiek laiko tai reiktų atlikti priklauso nuo filtro tipo, pompos galingumo, žuvų biomasės.

 

Subalansuotose maisto medžiagų sąlygose augalai auga puikiai, ypač greitai augantys stiebiniai augalai. Reiktų neleisti jiems dauguti paviršiaus. Kai tai nutinka, sutrinka dujų apykaita ir gali pritrūkti deguonies, o tai gali privesti prie visokių problemų tokių, kaip dumbliai, paviršinė plėvelė, NH4/NO2 padidėjimas, stresuotos žuvys ir t.t..

Be to, peraugę augalai gali labai ženkliai sumažinti vandens cirkuliacija sukurdami ,,negyvąsias zonas“. 

 

Reguliariai genėkite augalus. Tai ne tik skatina naują augimą, bet ir augalai atrodo daug gražiau. Kuo daugiau genimi, jie tampa tankesni. 

Pievelių augalai taipogi turėtų būti prižiūrimi. Jie linkę augti vienas ant kito sukurdamo storą kilimą. Jei šiam kilimui leidžiama užaugti per storam, apatinė jo dalis gali pradėti pūti ir visas kilimas gali tiesiog iškilti į paviršių (pvz., HC) 

Glossotigma elatinoides kilimas

 

 

 

 

 

Reguliarus vandens keitimas yra labai svarbus ir turėtų būti atliekamas bent jau kas savaitę hight-tech ir kituose pastoviai trąšas gaunančiuose akvariumuose. Tai darydami, mes ne tik apsisaugome nuo kai kurių medžiagų kaupimosi, bet ir išplauname kai kurias kitas nereikalingas medžiagas. Čia labai pasiteisina ~50% ar net didesni vandens keitimai kas savaitę. 

Low-tech akvariumai reikalauja retesnių vandens keitimų, apsisaugojant nuo labai drastiškų CO2 svyravimų. Iš krano bėgantis vanduo būna prisisotinęs CO2 ir su kiekvienu vandens keitimu mes taip pridedame tam tikrą kiekį CO2 kurį augalai suvartoja per pirmąsias kelias dienas, palikdami su mažais CO2 kiekais likusią savaitę. CO2 svyravimai gali lengvai sukelti dumblius (stresuojami augalai). Dėl šios priežasties yra geriau tokį akvariumą apgyvendinti tam tikru kiekiu faunos, vandens keitimus daryti rečiau ir tokiu būdu užtikrinti pastovesnius parametrus. 

 

 

5. Neapgyvendinant pakankamai skaidytojų tokių, kaip sraigės ir krevetės gali sukelti organikos padidėjimus, kurie gali turėti įtakos dumblių antplūdžiams.

Paprastai žuvys ir kiti skaidytojai labai prisideda prie akvariumo higienos priežiūros akvariume.

 

Viena naudingiausių krevečių augaliniame akvariume, yra 

caridina multidentata (kitaip Caridina japonica),

kuri buvo išpopuliarinta Takashi Amano ir gavo Amano krevetės vardą. Ši krevetė yra efektyvi kovojant su įvairiais siūliniais dumbliais, be dumblių ji noriai ėda augalinę organiką ir žuvų šiukšles, skaidydama į mažesnes daleles, kurias sudoroja bakterijos. Ši krevetė taipogi maitinasi įvairiais mikroorganizmais neleisdama jiems per daug prisidauginti. 

 

Melanoides granifera ir m. tuberculata yra

labai efektyvios aeruojant substrato paviršių (oksidacines mikrozonas). Jos praleidžia didelę dalį laiko rausdamos substrato ieškodamos sau maisto, mikroorganizmų ir organikos likučių.

 

Otocinclus sp. šamažuvė užauganti vos iki 5 cm yra labai naudinga augaliniame akvariume. Ši maža žuvelė puikiai nuėda rudadumblius ir kitus įkandamus dumblius. 

 

SAE (Crossocheilus siamensis) yra viena iš nedaugelio žuvų rūšių kuri, būdama alkana gali ėsti barzdos dumblį (Beard Algea (BBA) en.). Ši žuvis užauga iki 14cm, tad dėl šios priežasties tinkama tik į didesnio tūrio akvariumus. 

 

Neritina sp. Zebra yra dar viena pageidaujama sraigių rūšis augaliniame akvariume. Ji gali nuėsti žaliosios barzdos dumblį (Green beard algea en.) ir žalią taškinį dumblį (Green spot algeaen.), kurie linkę augti ant akvariumo dekoracijų. 

 

Žinoma, yra ir daugiau teigiamų žuvų, moliuskų ir vėžiagyvių rūšių, kurie galėtų padėti prižiūrėti akvariumą, tad čia paminėti tik patys populiariausi gyvūnai. Nereikia pamiršti, kad jų naudingumas gali būti pastebėtas tik esant jų tam tikram kiekiui tam tikrame akvariume. Plačiau apie šiuos gyvūnus galima pasiskaityti -->čia<--

 

Pagrindinis infromacijos šaltinis: http://www.aquariumalgae.blogspot.com/

Vertė: Tautvilas Laureckis (yankadi)