Žodžiu, neišlaikiau. Jau pabodo kiekvienam atskirai pasakoti, tad nutariau papasakoti visiems. Tai, ką aš čia aprašysiu, nėra mano išradimas ar kažkas panašaus.
Viskas prasidėjo nuo to, kad nusprendžiau daryti mažą akvariumą. Maži akvariumai dėl savo dydžio turi savų niuansų, o aptarnavimas gal net sudėtingesnis nei didelių.
Šviesa – aišku. Gruntas, vanduo, MICRO, MACRO – aišku. CO2 – ne.
Kaip palaikyti reikiamą (30 mg/l) CO2 lygį akvariume?
Visų kontrolės prietaisų nesukiši, o jei namie ne vienas mažiukas, o keli? Ką daryti su CO2?.. Mielės! Nestabilu… Kankino klausimai ir abejonės. Iš vieno puslapio į kitą, iš vieno į kitą. Galiausiai galvoje viskas susidėliojo, praktikoje gavosi paprasta ir stabili sistema.
Taigi iš pradžių.
Medžiagos:
1. Du plastikiniai buteliai. Vienas 1,5 l butelis skirtas reaktoriui. Tikrai neužsiimu „Žalia giria” reklama, tačiau man patiko butelio forma. Vėliau suprasite – kodėl. Antras – 2 litrų rezervuaras raugui.
2. Plastikinės žarnos gabaliukas (čia ne todėl, kad labai geras variantas, tiesiog buvo po ranka). Išmatavimai pagal langelius (1 langelis – 5 mm, dar iš mokyklos turite prisiminti).
3. Lipukai prie stiklo. Žinoma geriau permatomi, tačiau tokie buvo po ranka.
4. Rašalinio tušinuko šerdelė.
5. Švirkšto adata.
6. Silikoninė žarnelė.
7. Vazelinas sudūrimams sutepti, kad lengvai eitųsi surinkti ir išrinkti. Geriau naudoti silikoninį tepalą.
Kamštis
Butelio (raugo rezervuaro) kamštį darome taip:
Skylė kamštelyje gręžiama tokia, kad šratinuko šerdelė laisvai tiktų.
Norint, kad pro kamštelio ir žarnelės nesandarumą CO2 neišeitų lauk, reiktų:
1. išgręžti skylutę truputį didesnio diametro už turimą žarnelę (pvz. lašelinės);
2. įkišti žarnelę į kamštelio skylutę;
3. į žarnelės vidų iš vidinės kamštuko pusės įkišti gabaliuką kietesnio vamzduko (tinka nupjautas nuo storesnės šratinuko širdelės). Taip išplečiama žarnelė, kuri tampa labai gera tarpine – žymiai geresne už visokius hermetikus, silikoną ar plastiliną.
Kamštis paruoštas:
CO2 reaktorius – varpas
Iš plastikinio butelio darome štai ką:
Į išpjautas skyles įspraudžiame lipukus. Lipukus sutepkite vazelinu. Guma vandenyje nesukietės, o ir surinkti bus paprasčiau, geriau lips prie stiklo ir neatšoks per laiką.
Iš likusių medžiagų:
Pastaba: persmeigus plastiko vamzdelį adata, verta ją atbukinti, kad nesusižalotumėte rankų tvarkydami akvariumą.
Per adatą bus paduodamas CO2. Paduodant CO2, burbuliukus iš adatos bus galima skaičiuoti, taip žinosite, ar raugas dar veikia.
Dabar sudėtingesnė dalis. Sutepkite plastikinį vamzdelį vazelinu ir pabandykite įkišti į butelio kaklelį.
Jei vamzdelis netelpa, tai kiškite reaktoriaus kaklelį į indą su verdančiu vandeniu. Kiškite tik kaklelį. Tada vėl kiškite PVC vamzdelį, kol kaklelis vandenyje. Kiškite iš vidinės pusės. Kai jau vamzdelis bus įkištas į kaklelį, kiškite viską po šaltu vandeniu.
Turite reguliuojamo paviršiaus ploto reaktorių – varpą:
Sutepame kamščio vamzdelį vazelinu ir sujungiame su šlangute, kuri eina į reaktorių. Sutepimas padės ir tuo atveju, jei adata užsikimštų, tai nesprogs raugo rezervuaras, o tik nusimaus žarnelė. Gerai būtų tarp reaktoriaus ir rezervuaro su raugu pastatyti atbulinį vožtuvą.
Jei CO2 sistema pastatoma nestabiliai, nesaugiai, ar yra vaikų, kurie gali išversti butelį, tada visas raugas su mielėmis gali subėgti į akvariumą (dėl CO2 spaudimo). Problema garantuota ilgam, todėl reikėtų nusipirkti akvariumų parduotuvėse atbulinį vožtuvą (tą reikėtų padaryti ir su oro kompresoriumi). Vožtuvas taip pat reikalingas, kad nebūtų įsiurbtas akvariumo vanduo, kol neprasidėjusi rūgimo reakcija.
Raugas
Imame 2 litrų plastikinį butelį:
Pilame 1,5 litro vandens iš čiaupo, kūno temperatūros. Būtina palikti viršuje vietos, nes skystis pradžioje gali suputoti. Taip pat, kad CO2 greičiau išsiskirtų iš raugo, reikia pakankamo paviršiaus ploto.
1. 200 ml cukraus:
2. 0,5 arbatinio šaukštelio sausų mielių:
jei raugas pradėjo burbuliuoti per gausiai ir labai greitai išseko (burbuliavo iki savaitės), tai pabandykite dėti mažiau mielių. Įdėjus mažiau mielių, startas gali užtrukti, tačiau rūgimo procesas įsibėgės lėčiau ir truks daug ilgiau.
3. 1 valg. šaukštas sojų miltų:
4. 1 valg. šaukštas kvietinių miltų:
Miltus ir soją galite keisti makaronais, ryžiais ir t.t.
5. 0,5 arbatinio šaukštelio sodos.
Imame 200 ml cukraus. Pilame į butelį ir nemaišome. Imame 100 ml šilto vandens. Jame ištirpiname 1/10 arbatinio šaukštelio cukraus. Supilame mieles, soja ir miltus (soja ir miltus galima pakeisti makaronais, ryžiais ar kt.). Suplakame ir paliekame 10 min. Tada pilame į raugo rezervuarą. Miltai ir soja labai pailgina ir stabilizuoja raugo veikimą. Kad mielės galėtų gyventi, joms reikia ne tik energijos (cukraus), bet ir statybinių medžiagų (aminorūgščių), todėl dedama sojos ir kvietinių miltų. Sodą pilkite tiesiai į talpą su raugu. Soda reikalinga stabilizuoti pH. Užtenka įdėti 0,5 arbatinio šaukštelio. Jei raugą keičiate nauju, tai iš seno galite palikti bent 100 – 200 ml – rūgimas prasidės greičiau. Taip pat raugą keiskite vakare, kad per naktį jis galėtų ,,įsivažiuoti”.
Toks raugas veikia apie 3 – 4 savaites. Kartais „ištempia” ir 5 sav. Labai stabiliai burbuliuoja. Nebūna labai stipraus starto. CO2 srautas sumažėja tik paskutinę savaitę. Raugo keitimas vieną kartą per mėnesį manęs neapsunkina.
Tačiau raugo stabilumui turi didelę įtaką aplinkos temperatūra. Jei temperatūra kyla – kyla ir rūgimo intensyvumas. Temperatūra krenta – rūgimas lėtėja, kartu mažėja ir CO2 išsiskyrimas. Kad to išvengti šaltuoju metų laiku pilkite daugiau raugo, naudokite didesnį rezervuarą, dėkite daugiau mielių, o šiltuoju – atvirkščiai. Taip pat rezervuarą galima izoliuoti porolonu ar kitomis izoliacinėmis medžiagomis. Aš to nedarau. Taip pat esu radęs patarimus, kad rezervuarą su raugu statyti į kibirą, o į kibirą įdėti termoreguliatorių, bet tai jau nebe sistema “už 5 litus”. Dėl reaktoriaus konstrukcijos, tai neturės didelės įtakos CO2 koncentracijai akvariume, bet taip galėsite rečiau keisti raugą.
Reaktoriaus tvirtinimas akvariume
Sutepame vazelinu lipukus:
Tai užtikrins sandarumą ilgam laikui ir reaktorius neatšoks nuo akvariumo sienelės.
Tvirtiname į tolimąjį akvariumo kampą, kur jo nesimatys ir kur, reaktorius nebus skalaujamas srovės. Tačiau, jei matote, kad reaktorius yra per mažas, o didesnio nenorite daryti, tai reaktoriaus pastatymas ant srovės – būtų sprendimas. Tačiau reikia būti tikram, kad srovės intensyvumas ir pobūdis nesikeis laikui bėgant. Srovė, pratekanti pro rektoriaus apačią, turi būtų pakankamai rami.
Reaktorių panardinkite iki kaklelio.
Daugiau nereikia. Svarbu, kad išeinantis iš reaktoriaus perteklinis CO2 nesiliestų su vandens paviršiumi. Jei liečiasi, susidaro negraži CO2 plėvelė. Taip pat padarykite, kad srovė išeinanti iš filtro nesiliestų su vandens paviršiumi, taip sumažinsite CO2 išgaravimą iš vandens.
Nuotraukose matyti adata ir galima skaičiuoti burbuliukus. Pagal tai nustatoma, ar paduodamas pakankamas CO2 kiekis.
Bendros rekomedacijos - 1 burbuliukas per minutę į 10 litrų vandens. Kadangi varpe CO2 turi nuolat atsinaujinti, tai šią normą galime dauginti iš 2, 3, 4 ar 5. Jei burbuliuoja per daug, varpo paviršiaus plotas neleis ištirpti daugiau. Perteklius išeis į vidinį vamzdelį, o per jį į atmosferą. Taip perteklinis CO2 nesilies su vandens paviršiumi ir nesudarys bjaurios plėvelės.
Reguliavimas
Siekiant, kad augalai augtų optimaliu tempu, CO2 koncentracija akvariume fotosintezės metu turi būti apie 30 mg/l. Tai maksimalus kiekis. Jei nėra gyvūnų, tai 45 mg/l yra gerai. Kaip tą pasiekti?
Kaip matyti nuotraukose, nuo plastikinio vamzdelio ilgio varpo atžvilgiu, priklauso paviršiaus plotas, kuriuo CO2 liečiasi su vandeniu. Aš darau taip: pastatau reaktorių į akvariumą ir nustatau, kad paviršiaus plotas būtų minimalus. Tada kitą rytą, prieš užsidegant šviesai matuoju CO2 kiekį. Taip darau kas rytą tol, kol pasiekiu tokį paviršiaus plotą, kuriame ryte CO2 būna apie 30 mg/l. Stebėkite, ar CO2 perteklius neišeina per šoną, jei taip – pastumkite PVC vamzdelį aukštyn.
Kuo daugiau CO2 vandenyje, tuo jis lėčiau tirpsta. Per parą pH gali svyruoti iki 0,5. Tai nėra per daug ir neišprovokuos dumblių augimo. Juolab, kad svyravimai yra lėti.
CO2 kiekį skaičiuoju pagal šią lentelę:
Rekomendacijos
* Akvariumui iki 30 litrų užtenka varpo pagaminto iš 0,5 litrų plastikinio butelio.
* Akvariumui iki 120 litrų užtenka varpo pagaminto iš 1,5 litrų plastikinio butelio.
* Didesniam akvariumui ieškokite didesnių butelių.
* Naudokite nuolatinio CO2 lygio matuoklę (drop checker).
2 litrų raugo rezervuaro (1,5 l raugo) užtenka iki 100 litrų akvariumui. Pagal šią proporciją galite suskaičiuoti, kiek reikia Jūsų akvariumui. Šiuo atveju – daugiau yra geriau! Aš savo 30 ir 40 litrų akvariumams naudoju 1,5 ir 2 litrų raugo rezervuarus. Didesniam akvariumui naudokite 2 sujungtus rezervuarus. Keiskite raugą kas dvi savaites tai viename, tai kitame, tuomet CO2 srautas bus dar stabilesnis.
Nuorodos
Kas supranta rusiškai, puikus rinkinys straipsnių, diskusijų, nuorodų į temas apie CO2 iš raugo.
Gražių akvariumų!
Straipsnio autorius: Viktoras Michailovas (vėjagalvis)