Visų pirma, kas tai yra alelopatija. Alelopatija – tai vienų greta augančių augalų poveikis kitiems, kurį daro jų išskiriamos medžiagos. Galima apibūdinti kaip augalų “cheminė kova” norint iškovoti daugiau šviesos ir erdvės. Žinoma, kad kai kurie sausumos augalai (pvz: piktžolės), jei reikia, gali skleisti biochemines medžiagas, dėl kurių aplink augantys augalai nuleipsta. Šis biologinis reiškinys nėra gerai ištirtas, ypač po vandeniu augančiuose augaluose. Alelopatija gali pasireikšti vandenyje arba grunte. Svarbiausia alelopatijos biocheminės medžiagos- taninai ir flavanoidai, pastarieji randami lapo epidermyje ir apsaugo jį nuo ultravioletinių spindulių, tačiau netrukdo vykti fotosintezei.
Taninų, toksiškų elementų, funkcija saugoti augalus nuo juos valgančių organizmų. Alelopatija tarp augalų įdomi, tačiau dar įdomiau alelopatija pasireiškianti tarp augalų ir dumblių, juk retai sutinkame apdumblėjusią barklają ar nimfėją… Faktas: jei kiekvieną savaitę akvariume keičiamas vanduo, alelopatijos pastebėti beveik neįmanoma. Tad palikime vandenį metus laiko nekeistą ir matysime alelopatiją visu gražumu? Ne, nes per metus akvariume įvyks daugybė pokyčių pakis redokso potencialas, ph, kietumas, mikrobakterijų populiacija, organikos kiekiai… Taigi, kaip ištirti vandens augalų alelopatiją?
Tom Barr siūlo įrengti tris vienodų parametrų akvariumus, pirmame jų pasodinti pvz: kriptokorinas ir valisnerijas, antrame tik valisnerijas, trečiame tik kriptokorinas ir stebėti rezultatus po metų. Jei kas bandysite būtų įdomu jei pasidalintumėte informacija.
Kriptokorinos ir valisnerijos?
Internete daug informacijos, kad kriptokorinų tirpimas gali atsirasti ne tik dėl pasikeitusių augimo sąlygų, bet ir dėl alelopatijos. Teigiama, kad ji dažnai pastebima tarp kriptokorinų (cryptocoryne) ir barklajų (barclaya). Taip pat minkštą vandenį mėgstančių kriptokorinų ir valisnerijų. O kietą vandenį mėgstančios kriptokorinos, kaip Cryptocoryne usteriana ir Cryptocoryne aponogetifolia puikiai sugyvena su valisnerijomis.
Taigi, kriptokorinos ir valisnerijos, nesuderinama pora. Kodėl? Valisnerija juk vienas nereikliausių akvariumo augalų. Ji puikiai auga prie paprasto apšvietimo, žemo angliarūgšties lygio ir vandens rūgštingumo 6,5-8,0. Dauguma kriptokorinų gali būti auginamos prie rūgštingumo 6,5-7,5, taigi neutralus vanduo tinkamas abiem augalam. Kriptokorinos mėgsta “seną” vandenį, o valisnerijos dažnesnius vandens keitimus. Kriptokorinom reikalingas aukštas dvivalentės geležies lygis, kurio valisnerijos netoliaruoja. Tačiau pagrindinis dalykas, kad normaliam kriptokorinu vystymuisi anglies dioksido koncentracija vandenyje turėtų būti daugiau nei septynis kartus didesnis nei reikalinga vallisneria gigantea. Pakankamai sudėtinga atitaikyti parametrus, kad abu šie augalai sėkmingai augtu viename akvariume. Jei akvariumas bus pakankamai tamsus su minkštu vandeniu tai visas akvariumas apaugs kriptokorinomis, jei daug šviesos ir kietas vanduo - tai valisnerijos nustelbs kriptokorinas.
Aš jau keletą metų auginu kriptokorinas ir valisnerijas akvariumuose kartu, ir nepastebėjau jokių alelopatijos požymių. Augimo poreikiai labai skirtingi, tačiau stengiuosi ir vienai ir kitai rūšiai išlaikyti patenkinamus parametrus. Augimas nei vienos nei kitos rūšies nėra didelis, tačiau augalai nenyksta, palengva dauginasi. Šiuo metu kartu su 15 kriptokorinų rūšių ir porūšių auga vallisneria spiralis, vallisneria nana, vallisneria gigantea. Pastarąją reikia pastoviai karpyti, nes lapai užauga per visą 1,5 metro ilgio akvariumo vandens paviršiu. Prieš keletą metų greta kriptokorinų plantacijos akvariume augo abi barclaya longifolia variacijos. Augo sėkmingai, žydėjo, turėjo mišką lapų. Tad mano nuomone alelopatija akvariume praktiškai neegzistuoja arba ji tokia nežymi, kad neturi jokios įtakos.
Bendrai apie alelopatiją:
Diana L. Walstad
Diana L. Walstad 1999 metais išleistoje vienoje geriausių knygų apie akvariumus, skyrė visą skyrių nagrinėdama alelopatiją. Ji įrodinėja kaip alelopatiją veikia vandens augalus, dumblius, bakterijas. Pateikia pavyzdžių, mokslinių tyrimų rezultatų, detaliai nagrinėja kaip vyksta alelopatija. Jos nuomone alelopatija turi didelę įtaką augalų augime. Keletas įdomesnių teiginių:
Mokslininkai ištyrė 17 vandens augalų ekstraktus, nustatyta, kad visi 17 slopino ūglius plūdenoms ar vandens kopūstams ( Lentelė III-l).
Vandens augalai daug atsparesni ligoms ir žolėdžiams nei sausumos augalai.
Myriophyllum spicatum naikina blue-green dumblį.
Įvairių dumblių mišinys sumažina vandens jacinto augimą 80% ir šis palengva sunyksta.
Lentelė III-1. Vandens augalų ekstraktų toksiškumas.
Daugiau įdomios, detalesnės informacijos su paaiškinimais yra knygoje. Plačiau neaptarinėju, nes pats esu kitos nuomonės ir palaikau sekančio autoriaus mintis.
Dr. Ole Pedersen
"D. Walstad teigia, kad gausiai apsodintame akvariume nėra dumblių dėl to kad veikia alelopatija ( augalų skleidžiamos medžiagos neleidžia augti dumbliams)."
daugiau tikėtina, kad aukštesnieji augalai laimi kovą dėl šviesos, fosfatų, azoto, angliarūgšties ir dėl to dumbliai nespėja augti.
"D. Walstad teigia, kad kai kurios augalų rūšys jos akvariume išnyko visiškai be priežasties."
labiau tikėtina dėl vargano augimo.
Iš tiesų, D. Walstad knygoje tėra vienas alelopatijos pavyzdys, kai jos akvariume masiškai žuvo žuvys. Ji nuvalė akvariumo stiklą nuo apaugusio dumblio. Valant, daug dumblių ląstalių sutrūko, paskleisdamos akvariume toksines medžiagas, tačiau tai nereiškia kad dėl vieno atvejo reiktų nebevalyti akvariumo stiklų!
Ar galima alelopatiją naudoti dumblių kontroliavime? NE, nes reiktų sumažinti vandens keitimus, kas didintų dumblių augimo tikimybę. Tik labai nežymus vandens keitimas, leistų susidaryti tokiem augalų skleidžiamom toksinėm medžiagų kiekiam, kurie paveiktų dumblius. Praktiškai tai neįmanoma.
Yrantys lapai paskleidžia flavanoidus į aplinką, kurie gali būti toksiški, bet tai nėra tiesioginė alelopatija. Eksperimentas su plūdena tik įrodo, kad ekperimentuojami augalai yra toksiški, tačiau tai nieko neįrodo dėl jų alelopatijos kitiem augalams.
Stephen Pushak
1. alelopatija daugiau pastebima sausumos augaluose. Vanduo susilpnina chemines medžiagas tiek, kad jos neatlieka esminio veiksmo kovojant dėl maisto medžiagų, šviesos ir erdvės.
2. alelopatiją vandenyje labai sunku nustatyti. Medžiagų trūkumai ir šviesa ir pagrindinės priežastys, kurios įtakoja augalų augimą vandenyje.
3. norint tirti alelopatiją reikia atlikti aibę eksperimentų identiškose sąlygose, sveriant sausų augalų kiekį ir lyginant juos.
4. alelopatijos cheminės medžiagos vandens augaluose daugiau skirtos ne kovoti su greta augančiu augalu, bet apsisaugoti nuo augalą kėsinančių suėsti gyvių. Yra teigiama, kad kai kurie vandens augalai slopina vienaląsčių dumblių augimą.
5. akvariumuose yra didžiulė įvairovė organinių cheminių junginių, kurie kaupiasi iš nykstančių augalų.
Michael K.
Nepaneigsi alelopatijos, tačiau reikia atsižvelgti, kad mes į akvariumus sodiname įvairiausių biotopų augalus iš skirtingų žemynų, augalus su skirtingais poreikiais. Tokioje augalų mišrainėje atsiranda tik alelopatijos apraiškos.
Šio pasakymo idėja, kad alelopatija gali pasireikšti tik tarp augalų kurie gamtoje auga greta vienas kito, pvz: kriptokorina ir barklaja, tuo pačiu metu, mažai tikėtina, kad amerikoje auganti kabomba užsitikrino patikimą būdą, kaip genetiškai nuslopinti Afrikos anubių augimą. Dažniausiai skiriasi augalų poreikiai, todėl jie ir neauga kartu.
Informacijos šaltiniai:
Diana L. Walstad. Ecology of the Planted Aquarium: A Practical Manual and Scientific Treatise for the Home Aquarist. p 33-50
Dr. Ole Pedersen. Allelophathy- chemical warfare between aquatic plants.
P.S.: jei turite ką pataisyti, papildyti tai būtų malonu, kad taip ir padarytumėte.
Straipsnio autorius: Julijus Losevičius (lose)