Sviesos matavimai

Pagarba už tokį darbą, bet man būtų aktualu kiek tai sudaro PAR?Akvariumo apšvietimuose viskas tais PAR matuojama..

Nezianu, kas yra PAR - pirma karta girdziu. Numeskit linka i kokia formule, kuria remiantis apskaiciuojama, bandysim paskaiciuoti.

en.wikipedia.org/wiki/Photosynthetically_active_radiation

Parmetras gan brangus daiktas ir ne taip plačiai naudojamas. Galima grubiai iš liuxų konvertuoti, aišku skirtingoms lempos skirtinga konstanta. Paprastoms T5 coolwhite galima naudoti 75 - 70. LUX padaliname iš 75 - gauname PAR. Kitokioms lempoms galima konstantą susirasti čia:
www.advancedaquarist.com/2008/2/review
arba kitose vietose yra matavimų.

aquascape.lt/forumas/akvarium-zurnalai/6...agalvio-250l-krantas
Pvz čia buvo apie 42000 LUX ( koks PAR 600 µmol·m2·sec). Dabr sumažinau iki 25000 (apie PAR 350) lempos 880, 865.

aquascape.lt/forumas/akvarium-zurnalai/7...us-ir-vimi-projektas
Čia apie 10000 LUX ties vandens paviršiumi T5 865 be MH. Su MH virš 20000 . Lempos gan aukštai.

Vėjagalvis parašė: Čia apie 10000 LUX ties vandens paviršiumi T5 865 be MH. Su MH virš 20000 . Lempos gan aukštai.

Gali pasakyti, kaip buvo matuota?
Nes as matuoju ivairius sviesos saltinius is ivairaus atstumo - nuo 10cm iki 1.5m iki darbinio pavirsiaus. Kad gauti 300cd/m apsvietima stalo pavirsiui is vidutinisko 80cm, tenka naudoti koncentruota sviesa (pvz CCFL 10-15W lempas), kurios saltinio iseiga 10'000-20'000lux.
Pvz LED Bulb 10W 6400K is 1cm duoda 95'000lux, is 4cm - 31'000, is 10cm - 15'000lux.
Atstumas nuo sviesos saltinio iki vandens pavirsiaus, jo plotas ir issklaidymas TIESIOGIAI itakoja sviesos luzimo kampa ir praradima.
Jei sviesa buvo matuota TIK ORE, tai visiskai nieko nesako apie realu sviesos kieki po vandeniu, nes sviesos saltinio atstuma sumazinus iki vandens pavirsiaus per puse, LUX srautas po vandeniu padides 3-4 kartus, o sviesos saltini patraukus, atitinkamai kelis kartus sumazes sviesos kiekis po vandeniu.

Todel as ziuriu i akvariumus su aukstai pakabintu sviestuvu, kaip i VISISKA NEISMANYMA, skirta ne akvariumui apsviesti, o tik akims gadinti

Dar vienas reikalas. Lempos nurodyti Kelvinai DAR NIEKADA neatitiko realiai matuotu Kelvinu.
Kol radau tinkams CCFL lemputes su 6400K temperatura, kurios is darbinio atstumo islaiko 5000-5500K, teko nupirkti ir isbandyti bene 10 skirtingu modeliu, nors visi buvo deklaruoti 6400K.
Kiek matavau CCFL lempas (T5, T8) virs akvariumu (pas Klimaiti koki 10 skirtingu lempu, Gitromoje - 4-5 lempas) - NE VIENA neatitinka nurodytu kelvinu. Visos yra ZYMIAI siltesnes temperaturos. Matyt - spalvinis spektras labai greitai seda.
Todel laboratoriniai matavimai su naujomis, kokybiskomis, ir sertifikuotomis lempomis visiskai neatitiks puse metu naudotu lempu realios temperaturos(K) ir sviesumo(lux).
Cia butu idomu ismatuoti bent kelis simtus akvariumu - rimtu, tam skirtu irankiu, ir isvesti kazkoki sviesos kitimo vidurki, priklausoma nuo sviesos atstumo iki vandens, gylio, apzeldinimo ir sviesos intensyvumo.
Imanoma padaryti, bet tik imonems, kurios atlieka akvariumu aptarnavima skirtingose vietose.
Nes cia metu darbas

Gera rimta informacija

Jei įdomu , tai čia žmogus padaręs truputi bandymų:
www.prirodni-akvarium.cz/en/technikaSvetloMereni

per drąsu apšaukti visišku neišmanymu, kai nežinomos priežastys kodėl yra šviestuvas kabinamas aukščiau nei Jums atrodo, kad jis turi būti. Ir šviesos intensyvumas anaiptol nėra tas pirmas kriterijus, kuriuo remiamasi.
Pvz
naudojant MH, kur šviesos sklidimo kampas mažas, tiesiog negali jų nuleisti per žemai - bus vietos akvariume peršviestos ir vietos nedašviestos. Aukštis užtiktina tolygų šviesos pasiskirstymą.
Iš aukščiau apšvietus santykinai didesnis kiekis statmenų spindulių kerta vandens paviršių. Kitaip sakant, yra mažesnis skirtumas tarp akvariumo viršaus ir apačios apšvietimo (žinoma, akvariumo stiklai taip kat puikia daro reflektoriaus darbą, dėl to pievelės palei stiklą auga geriau, nes ten būna daugiau šviesos).
Šviestuvams su gerais reflektoriais negalima taikyti taisyklės kad šviesos intensyvumas krenta 4 kartus padidėjus atstumu 2 kartus. Nes šviesos šaltinis ne taškinis, o jau turi tam tikrą plotą iš kurio plinta švies, bet taip - šviestuvo aukštis labai įtakoja intesyvumą akvariume. Ir tai gerai, visada galima tokiu būdu jį reguliuoti.
Man asmeniškai akvariumas su aukščiau esančiu šviestuvu visada atrodo geriau - dėl santykinai didesnio tų pačių statmenai krentančiu spindulių kiekio. Didėja kontrastas ir lakstantys "saulės zuikučiai" akvariumo dugnu labiau primena natūralią gamtą.

2015 geguzes 13 atlikau pakartotinus ir papildomus savo akvariumų matavimus, pridejes daugiau šviesos.
Dabar abiejuose akvose po 14vnt identiškų LED 12V, 1.2W, 6400K, 90lum/w, IP66, CRI>85%, 160*kampo modulių.
Vienam akvariumui tenka:
14vnt x1.2w = 16.8w, 1512lum. Sviesumu atitinka ~168W kaitrine.
Abiejų akvariumų apšvietimas pajungtas atskiromis 4 grandimis prie to paties ~220V-12V/DC 3,0A maitinimo šaltinio.

Įtraukiau kelis naujus parametrus:
a) prie kelvinu (K) atsiradusi rysku raudonos pakitima - magenta dalimis (M). Dienos sviesa ir sviesos saltiniai jos turi 1-2d (2M).
b) ant akvariumo stiklo krentancia vidurdienio sviesa. Abu akvarimai stovi salia vienas kito, pietiniame kambario kampe prie lango, langas tiesiai i vakarus. Tiesioginiai saule spinduliai i kambari gali patektinuo 13val, bet ant akvariumu - tik po 19val. Aliuminemis zaliuzemis neleidziu tam atsitikti.

5. 54ltr Juwel Record. Plastikinis dangtis, daug aukstu soniniu augalu, pavirsiniu augalu nera, nors galinis pavirsiaus plotas (~1/3) apauges samanomis. Vandens gylis 22cm. Matuota akvariumo centre, atviroje priekineje dalyje. Atstumas nuo LED iki vandens tarp 3 ir 7cm (jie suklijuoti ant nelygaus dangcio pavirsiaus).

5.1. LED modulio matavimas iš 4cm - 8050lux - 5760K
5.2. Dangčio matavimas iš 20cm - 2700lux - 5460K
5.3. Dangčio matavimas iš 40cm - 1070lux - 5280K
5.4. Sviesos praejimas per priekini stikla akvariumo centre:
5.4.1. centre virs vandens - 2060lux - 5370K 1M
5.4.2. 1cm po vandens pavirsiumi - 146lux - 3500K 10M
5.4.3. 1cm nuo dugno - 76,5lux - 3120K 4M
5.5. Apsiniaukusios dienos 12val netiesiogine lango šviesa, krentanti ant
akvariumo priekinio stiklo centro - 550lux - 4590K 1M
5.6. Atspindys nuo vandens i virsu 8,5cm - 208lux - 4850K
5.7. 3cm virš vandens 5cm nuo dangčio - 7500lux - 5920K 1M
5.8. 0,5cm virš vandens - 4160lux - 5490K 1M
5.9. 1cm po vandeniu - 3740lux - 5440K 1M
5.10. 10cm po vandeniu - 2720lux - 5140K 1M
5.11. ~16cm po vandeniu (5cm nuo dugno) - 1650lux - 4610K 2M (dalinai sviesa itakoja augalai).

6. 73ltr mano klijuotas akva. Stiklinis dangtis. Daug smulkiu augalu dugne, sonai beveik be augalu. Pavirsinius augalus nurinkau. Vandens lygis siandien tik 26cm. Atstumas nuo LED iki vandens 12,5cm.

6.1. LED modulio matavimas iš 4cm - 7950lux - 5750K
6.2. Dangčio matavimas iš 20cm - 2880lux - 5420K
6.3. Dangčio matavimas iš 40cm - 1440lux - 5340K
6.4. Sviesos praejimas per priekini stikla akvariumo centre:
6.4.1. centre virs vandens - 2920lux - 5650K 1M
6.4.2. 1cm po vandens pavirsiumi - 171lux - 4000K 7M
6.4.3. 1cm nuo dugno - 59lux - 2940K 6M
6.5. Apsiniaukusios dienos 12val netiesiogine lango šviesa, krentanti ant
akvariumo priekinio stiklo centro - 560lux - 4660K 1M
6.6. Atspindziai:
6.6.1. nuo vandens i virsu 14cm - 266lux - 5130K
6.6.2. nuo vandens i virsu 5cm - 71lux - 4400K
6.7. 3cm virš vandens 9,5cm nuo dangčio - 4680lux - 5650K 1M
6.8. 0,5cm virš vandens - 3220lux - 5560K 1M
6.9. 1cm po vandeniu - 2660lux - 5420K 1M
6.10. ~10cm po vandeniu - 2000lux - 5490K 1M
6.11. ~20cm po vandeniu (5cm nuo dugno) - 1670lux - 5340K 2M

Vėjagalvis parašė: Aukštis užtiktina tolygų šviesos pasiskirstymą.
Iš aukščiau apšvietus santykinai didesnis kiekis statmenų spindulių kerta vandens paviršių.

Nezinau is kur tu tai istraukei, bet sakai visai priesingai faktams
Kuo is auksciau, tuo labiau isplinta, labiau atsispindi, bei mazeja intensyvumas. Tas faktas apie sviesa puikiai zinoma is fotografijos jau keli simtai metu. Siandien puikiai zinomas bet kuriam fotografui, dirbanciam su blykstemis. Cia tikrai nereikai dviracio isradineti. Vizualiai gal ir atrodo sviesiau, bet cia optine apgaule del didelio sviesos kiekio, patenkancio i aki virs vandens.

Mano konkretus sios dienos matavimu skaiciai tai patvirtina:
5. akvariumas pilnas soniniu augalu, bet sviesa krinta is 3-7cm.
6. Akvariumas be augalu, jis aukstesnis ir jo pavirsiaus plotas kiek siauresnis, bet ta pati sviesa krinta is 12,5cm.

5.8. 0,5cm virš vandens - 4160lux - 5490K 1M
5.9. 1cm po vandeniu - 3740lux - 5440K 1M
5.10. 10cm po vandeniu - 2720lux - 5140K 1M
- - - - -
6.8. 0,5cm virš vandens - 3220lux - 5560K 1M
6.9. 1cm po vandeniu - 2660lux - 5420K 1M
6.10. ~10cm po vandeniu - 2000lux - 5490K 1M

Sviesos praradimai po vandeniu zymiai didesni tame, kur sviesos saltinis yra auksciau. O temperatura silteja greiciau tame, kuriame daugiau augalu mases - t.y. augalai sugeria zymiai daugiau sviesos, ja keisdami, bet galutiniame rezultate dugnas sviesos gauna gerokai daugiau.

Vėjagalvis parašė: Kitaip sakant, yra mažesnis skirtumas tarp akvariumo viršaus ir apačios apšvietimo (žinoma, akvariumo stiklai taip kat puikia daro reflektoriaus darbą, dėl to pievelės palei stiklą auga geriau, nes ten būna daugiau šviesos).

Pieveles palei stikla (99% tik priekini) auga geriau tik todel, kad per soninius stiklus patenka sviesos is aplinkos. (mano matuota siandien netiesiogine aplinkos sviesa krenta sviesa i priekini stikla 550-560Lux, kai is vidaus iseina 75-170Lux ).
Optines formules aiksiai sako, kad sviesa nuo stiklo ir vandens pavirsiaus labiausiai luzta, krisdama 45*kampu. Jei stiklas akvos virsuje ir sonuose gauna sviesos nuo sviestuvo - jo atspindeta sviesa 45*kampu pasklinda po visa akvariuma - ir dugna, ir vidutinius sluoksnius. Dalis luzusios sviesos grizta, o dalis iseina lauk, del luzio kampo pakeitusi savo atspalvi.
Kai vanduo luzta per stikla labai arti vandens, jis luzta dvigubai stipriau, ir spalviniai pakitimai yra patys didziausi. Kuo giliau po vandeniu (statmeniau) krentanti sviesa luzta per stikla, tuo pakitimai mazesni.
5.4.2. 1cm po vandens pavirsiumi - 146lux - 3500K 10M (kuo daugiau M daliu - tuo raudonesne sviesa)
5.4.3. 1cm nuo dugno - 76,5lux - 3120K 4M

Vėjagalvis parašė: Šviestuvams su gerais reflektoriais negalima taikyti taisyklės kad šviesos intensyvumas krenta 4 kartus padidėjus atstumu 2 kartus. Nes šviesos šaltinis ne taškinis, o jau turi tam tikrą plotą iš kurio plinta švies, bet taip - šviestuvo aukštis labai įtakoja intesyvumą akvariume. Ir tai gerai, visada galima tokiu būdu jį reguliuoti.
Man asmeniškai akvariumas su aukščiau esančiu šviestuvu visada atrodo geriau - dėl santykinai didesnio tų pačių statmenai krentančiu spindulių kiekio. Didėja kontrastas ir lakstantys "saulės zuikučiai" akvariumo dugnu labiau primena natūralią gamtą.

Galima.
Tik tas 4x yra mano palyginamoji preilaida. Gal pakelus nuo 1cm iki 2cm butu tik 2x, o pakelus nuo 1m iki 2m butu 10x. To neturiu kaip pamatuoti.
Sviesa nuo sviestuvo su bet kokiu reflektoriumi ar visai be reflektoriaus bus matuojama tik viena kryptimi - nuo sviestuvo link vandens. Kiek praeis i sonus ir nuo kokio dangcio/sonu atsispindes, priklauso nuo kiekvieno akvariumo.
Pats kvailas, kuris leidzia is siauro ar taskinio, aukstai pakelto sviestuvo sviesai praeiti pro sonus, ir isivaizduoja, kad taip ja geriau issklaido. Visu situ sviestuvu problema - ju siauras plotas. Gamintojai tai aiskai zino, bet jiems pofig. Vien todel as is klijavau 160*laipsniu LED savo Juwelyje vietoje Osram Fluora, kad galeciau isdestyti juos kuo tolygiau ir apsviesti kuo didesni plota.
Seni akvariumistai, kuriuos pazinojau, sviesai issklaidyti is mazo atstumo naudodavo 80-95% skaidrumo organini stikla tarp CCFL lempu ir vandens. Tai duodavo 10-20% sviesos praradima, palyginus su nesklaidyta sviesa, bet nepalyginamai daugiau sutaupydavo, nei dvigubai auksciau pakelti sviestuvai.

Kadangi man teko trumpai darbuotis optikos imoneje ir susipazinti su Ulbrichto sfera, esu praktikoje susipazines su sviesos saltinio absoliucios sviesos matavimu. Tai nieko bendro neturi su realiai krentancia i reikiama plota sviesa.
en.wikipedia.org/wiki/Integrating_sphere

Vėjagalvis parašė: Jei įdomu , tai čia žmogus padaręs truputi bandymų:
www.prirodni-akvarium.cz/en/technikaSvetloMereni

Apie tuos bandymus pasakysiu taip, kaip apie DXOmark ir Nikon matavimus - tendencinga ADA reklama

Bet ir is to galima pasidaryti TOKIAS pat isvadas, apie kokias ir as kalbu.
2 (ADA-18W) ir 3 (DIY-17W) pavyzdziai. Tokie pat akvariumai.
ADA sviestuvas dvigubai siauresnis uz DIY, bet matuojama is 10cm ir dugne gaunama 155PAR (suprask, kad atstumas iki vandens yra ~12cm (370PAR), Matuojama TIK pavirsiaus centre, tiesiai po siauresniu, todel dvigubai daugiau koncentruotu sviestuvu. Todel sone bera tik ... 100PAR. (DIY sone virsuje turi 81 ir 91, todel beveik nesiskiria).
Atmetus grunta - matuoklis ant dugno yra 20cm po vandeniu, arba ~32cm nuo sviestuvo.

DIY matuojamas kazkodel pakeltas 2 kartus auksciau - 23cm, ir jis nuo vandens vidurio nutoles tiek pat, kiek ADA sviestuvas nuo dugno. Bet bet uz ~32cm gauname tik apie 80-90PAR.

Nuleistu ta DIY sviestuva 8-10CM iki vandens, nes jis platesnis, ir dugne turetu net stipresni apsvietima uz ADA, uz 6x mazesne kaina.
Thats it

gedasst parašė: Sviesos praradimai po vandeniu zymiai didesni tame, kur sviesos saltinis yra auksciau.

Tik viena menkutė pastaba apie žymiai didesnius nuostolius... Iš tų pačių jūsų pateiktų skaičių:
Pirmu atveju šviesos lieka 65,38%
antru atveju (kai šviesa krinta iš aukščiau) šviesos 10 cm gylyje lieka 62,11%

Taigi mano pastebėjimas būtų toks kurgi tas ženklus šviesos srauto praradimas?
Aš tik matau kad vandens paviršių pasiekiantis srautas yra mažesnis, beje ko mes ir siekiame šviestuvą keliant aukščiau...