Tvarka kaip atliekama turi būti atliekama slėginių indų patikra yra aprašyta
čia
.
Jos neatlikinėja nei Elme, nei AGA, nei Mažeikių nafta, nei Achema ...
Slėginiai indai yra potencialiai pavojingas įrenginys, kurių patikra yra girežtai kontroliuojama ir jas gali atlikti bei vykdyti tik valstybės įgaliotos įmonės (notifikuotos įstaigos), tokių Lietuvoje yra berods tik trys: Tai TPT (technikos priežiūros tarnyba - viešoji valstybinė įstaiga), Tuvlita (viešoji valstybinė įmonė) ir Inspecta (tarptautinė sertifikavimo ir priežiūros įmonė) ir berods viskas...
Taip jūsų paminėtos bei išvardintos įmonės turi savo laboratorijas kur gali būti atliekami slėginių indų patikrinimai, tačiau savarankiškai jie to daryti negali ir visuose bandymuose dalyvauja vienos iš minėtų notifikuotų įstaigų atestuotų specialistų kurie savo parašu ir žymekliu patvirtina kad patikra buvo atlikta tinkamai...
Už tinkamą baliono patikrą notifikuotos įstaigos specialistas atsakomybę neša asmeniškai!
Trumpai tariant tiek:
Kas svarbu ir kas tikrinama:
Vizualinė baliono apžiūra, korozija, baliono mechaniniai pažeidimai.
Hidraulinis baliono bandymas (balionas užpildomas vandeniu ir jame sukeliamas slėgis iki tam tikros ribos, paprastai co2 laikymui naudojami 200 bar nominalo slėginiai indai, taigi pats korpusas bandomas, ne maežesniu nei 350 bar slėgiu...
Po to korpusas sausinamas džiovinamas bei atliekamas akustinis bandymas...
Žodžiu dar yra keletas procedūrų.. bet visko atmintinai nežinau, na ir nelabai man to prisireikia...
Šiaip pats slėginis indo paskirtis/ kokios dujos jame nenusakoma pačio indo charakteristikomis. Paprastai norimoms dujoms laikyti parenkamas toks slėginis indas kuris tenkina dujų fizikines savybes bei darbinius slėgius. Tuomet slėginio indo korpusas dažomas tam tikra spalva, nusakančia balione laikomų dujų rūšį.
Baliono čiaupai taip pat nėra dedikuojami konkrečiai dujų rūšiai - jie gaminami pagal tam tikrus standartus ir grupuojami pagal darbinius slėgius, bei dujų "agresyvumą". Tiesa kai kurių šalių rinkose, čiaupai gaminami skirtingi kiekvienai dujų rūšiai (naudoja skirtingus ižlaidos pajungimo tipus) bet čia tik dar viena saugumo priemonė kad žmogus negalėtų sakykim sumaišyti deguonies tiekimo linijos su CO2 balionu...
Taigi Pats apsauginis vožtuvas (membrana) yra jau pariniknėjama kiekvienam dujų tipui atskirai priklausomai nuo pačių dujų darbinių slėgių... Ir jei sakykim vienu atveju vožtuve bus montuojama prie 100 bar suvekianti menbrana, kitoms dujoms gali būti naudojama membrana kurios suveikimo slėgis yra 450 Bar...
Tas apsauginis vožtuvas kuriame ir įrengiama membrana- yra viso labo įtaisas skirtas saugiai išleisti dujas iš baliono viršijus numatytą darbinį slėgį. Jei pas jus "suveikė apsauginis vožtuvas" jums tereikės pakeisti membraną, metalinę plokštelę kuri suveikimo atveju "suplyšta"...
O Balionas ar perdarytas ar ne, nesvarbu - svarbu kad jis atitiktų jūsų norimų laikyti dujų jame techninius reikalavimus...
Tai gal tiek trumpai...