Vėjagalvis parašė: Aukštis užtiktina tolygų šviesos pasiskirstymą.
Iš aukščiau apšvietus santykinai didesnis kiekis statmenų spindulių kerta vandens paviršių.
Nezinau is kur tu tai istraukei, bet sakai visai priesingai faktams
Kuo is auksciau, tuo labiau isplinta, labiau atsispindi, bei mazeja intensyvumas. Tas faktas apie sviesa puikiai zinoma is fotografijos jau keli simtai metu. Siandien puikiai zinomas bet kuriam fotografui, dirbanciam su blykstemis. Cia tikrai nereikai dviracio isradineti. Vizualiai gal ir atrodo sviesiau, bet cia optine apgaule del didelio sviesos kiekio, patenkancio i aki virs vandens.
Mano konkretus sios dienos matavimu skaiciai tai patvirtina:
5. akvariumas pilnas soniniu augalu, bet sviesa krinta is 3-7cm.
6. Akvariumas be augalu, jis aukstesnis ir jo pavirsiaus plotas kiek siauresnis, bet ta pati sviesa krinta is 12,5cm.
5.8. 0,5cm virš vandens - 4160lux - 5490K 1M
5.9. 1cm po vandeniu - 3740lux - 5440K 1M
5.10. 10cm po vandeniu - 2720lux - 5140K 1M
- - - - -
6.8. 0,5cm virš vandens - 3220lux - 5560K 1M
6.9. 1cm po vandeniu - 2660lux - 5420K 1M
6.10. ~10cm po vandeniu - 2000lux - 5490K 1M
Sviesos praradimai po vandeniu zymiai didesni tame, kur sviesos saltinis yra auksciau. O temperatura silteja greiciau tame, kuriame daugiau augalu mases - t.y. augalai sugeria zymiai daugiau sviesos, ja keisdami, bet galutiniame rezultate dugnas sviesos gauna gerokai daugiau.
Vėjagalvis parašė: Kitaip sakant, yra mažesnis skirtumas tarp akvariumo viršaus ir apačios apšvietimo (žinoma, akvariumo stiklai taip kat puikia daro reflektoriaus darbą, dėl to pievelės palei stiklą auga geriau, nes ten būna daugiau šviesos).
Pieveles palei stikla (99% tik priekini) auga geriau tik todel, kad per soninius stiklus patenka sviesos is aplinkos. (mano matuota siandien netiesiogine aplinkos sviesa krenta sviesa i priekini stikla 550-560Lux, kai is vidaus iseina 75-170Lux ).
Optines formules aiksiai sako, kad sviesa nuo stiklo ir vandens pavirsiaus labiausiai luzta, krisdama 45*kampu. Jei stiklas akvos virsuje ir sonuose gauna sviesos nuo sviestuvo - jo atspindeta sviesa 45*kampu pasklinda po visa akvariuma - ir dugna, ir vidutinius sluoksnius. Dalis luzusios sviesos grizta, o dalis iseina lauk, del luzio kampo pakeitusi savo atspalvi.
Kai vanduo luzta per stikla labai arti vandens, jis luzta dvigubai stipriau, ir spalviniai pakitimai yra patys didziausi. Kuo giliau po vandeniu (statmeniau) krentanti sviesa luzta per stikla, tuo pakitimai mazesni.
5.4.2. 1cm po vandens pavirsiumi - 146lux - 3500K 10M (kuo daugiau M daliu - tuo raudonesne sviesa)
5.4.3. 1cm nuo dugno - 76,5lux - 3120K 4M
Vėjagalvis parašė: Šviestuvams su gerais reflektoriais negalima taikyti taisyklės kad šviesos intensyvumas krenta 4 kartus padidėjus atstumu 2 kartus. Nes šviesos šaltinis ne taškinis, o jau turi tam tikrą plotą iš kurio plinta švies, bet taip - šviestuvo aukštis labai įtakoja intesyvumą akvariume. Ir tai gerai, visada galima tokiu būdu jį reguliuoti.
Man asmeniškai akvariumas su aukščiau esančiu šviestuvu visada atrodo geriau - dėl santykinai didesnio tų pačių statmenai krentančiu spindulių kiekio. Didėja kontrastas ir lakstantys "saulės zuikučiai" akvariumo dugnu labiau primena natūralią gamtą.
Galima.
Tik tas 4x yra mano palyginamoji preilaida. Gal pakelus nuo 1cm iki 2cm butu tik 2x, o pakelus nuo 1m iki 2m butu 10x. To neturiu kaip pamatuoti.
Sviesa nuo sviestuvo su bet kokiu reflektoriumi ar visai be reflektoriaus bus matuojama tik viena kryptimi - nuo sviestuvo link vandens. Kiek praeis i sonus ir nuo kokio dangcio/sonu atsispindes, priklauso nuo kiekvieno akvariumo.
Pats kvailas, kuris leidzia is siauro ar taskinio, aukstai pakelto sviestuvo sviesai praeiti pro sonus, ir isivaizduoja, kad taip ja geriau issklaido. Visu situ sviestuvu problema - ju siauras plotas. Gamintojai tai aiskai zino, bet jiems pofig. Vien todel as is klijavau 160*laipsniu LED savo Juwelyje vietoje Osram Fluora, kad galeciau isdestyti juos kuo tolygiau ir apsviesti kuo didesni plota.
Seni akvariumistai, kuriuos pazinojau, sviesai issklaidyti is mazo atstumo naudodavo 80-95% skaidrumo organini stikla tarp CCFL lempu ir vandens. Tai duodavo 10-20% sviesos praradima, palyginus su nesklaidyta sviesa, bet nepalyginamai daugiau sutaupydavo, nei dvigubai auksciau pakelti sviestuvai.
Kadangi man teko trumpai darbuotis optikos imoneje ir susipazinti su Ulbrichto sfera, esu praktikoje susipazines su sviesos saltinio absoliucios sviesos matavimu. Tai nieko bendro neturi su realiai krentancia i reikiama plota sviesa.
en.wikipedia.org/wiki/Integrating_sphere