Dėl to kieno ilgesnė patirtis.. Virgi, pats meti akmenį į mano daržą, o po to jau mat, nelygis čia, argumentų nėra..
Nėra tai nėra. Tiesiog pasidalinu tai kas yra išgraužta per laiką. Ir jei tai nesutampa su tavo patirtimi ir įsitikinimais nuo to tik įdomiau..
Čia jau daugelio patirtis netrumpa, jei ką.. Praktiniai pastebėjimai irgi labai svarbūs! Juos galima argumentuoti, o ne atvirkščiai..
Ir kokia dar gali būt argumentacija dėl azijiečių ir ADA? Jie akvakultūriškai yra gerokai aukštesniame lygyje ir tiek. ADA sistema veikia. Galima čia knistis, tikrai yra gerų dalykų, bet čia kam aktualu ir įdomu.. Trumpai sakant, gruntas ten pas juos užkrautas viskuo kas gerai, vat ir tiek. Kaip ir gamtoje didesnę dalį maisto medžiagų augalai gauna iš grunto, kuris per laiką užsineša.. Vandenyje maistmedžiagių atsiranda paprastai tik sezoniškai, kažkiek jų tirpina ir pats gruntas, tačiau iš esmės, daugelyje variantų gruntas būna pakankamai maistingas, kad augalai galėtų vešėti kone lietaus vandens liesume.. Taigi kas blogai akvariume su didesniu tręšimu per vandenį? Pirmiausia tai yra nelabai artima natūraliai gamtai. Joje aišku būna išimčių, yra telkinių kuriuose natūraliai būna tų medžiagų sočiai, bet paprastai tik sezoniškai.. Taigi, imam patį faktą, gamtoje vanduo nėra prifarširuotas.. Jei toks būna, paprastai tampa žydinčiu vandeniu, arba įvardijama kaip ekologine katastrofa. Vyksta eutrofikacija. Telkiniai greitai apželia augalais, dumblija.. Kas iš esmės keičia visą ekosistemą, ir joje prisitaiko tik pačios nelepiausios, greičiausiai augančios rūšys.. Tokie pat mini procesai vyksta ir akvariume. Lygiai tokie pat. Daugiau trąšų, daugiau greitai augančios augalų masės, daugiau cukrų, daugiau organikos, daugiau dumblių, daugiau akvariumisto darbo ravint, karpant.. Augalai su dumbliais nuolat konkuruoja gamtoje. Tačiau kaip tyčia esant disbalansui tarp maistmedžiagių kiekio ir augalų masės dažnai gamtoje įvyksta biologiniai sprogimai, puikus pavyzdys - vandens žydėjimas. Kol patys dumbliai nesuėda pertekliaus maistmedžiagių iš vandens ir augalai nepradeda imt viršaus tol vanduo ir žydi. Dumbliai visad laukia progos. Ir jei tik ta proga yra - auga. Progos - jungikliai. Kažkur paspaudus disbalanso mygtuką įjungiama žalia šviesa dumbliams pajudėti. Esmė kad esmė ne didesnis ar mažesnis maistmedžiagių kiekis vandenyje, o pats faktas, kad sistema turi būt aukso viduryje, tam tikrame diapazone, norint kad ir atitinkamoms augalų rūšims gerai būtų ir dumbliai nelįstų. Visgi, mažesnis trąšų buvimas vandenyje turi pranašumų, ypač paparčiais, lėtesniais augalais.. Kurie natūraliai gamtoje auga ant akmenų, dažnai virš vandens paviršiaus, ir panirę po vandeniu būna sezoniškai, o ir tas vanduo dažnai būna liesas, neretai dar ir juodas.. Su stiebiniais būna jau dažnai ir kitaip.. Pievelės irgi visokios būna.. Dar labai neakcentuojamas dalykas yra augalų suderinamumas akvariume.. Kai norima augint pvz kokį HC paparčių akvariume. Valio! Mintis graži, bet praktiškai paparčiams vanduo liesas geriau, o HC sotus. Tad viduriuku važiuot galima, bet tenka laviruot, bėdų daugiau pasitaiko, nei sakykim turėt iwagumį su HC, ar HC su kokiais stiebiniais, ar tiesiog papartyną su kokia marsilija ar nykštukinėm kriptom na ir dar kokiom ,,badaujančiai" raudonuojančiom rotalom..
Visur yra daug niuansų..