Žalias siūlinis dumblis

Virgiui - "Tai dažnai naudojama jūriniuose akvose (prisipažinsiu loginio paaiškinimo tam nematau išvalome vandenį iki absoliutaus nulio po to vėl užsūdome bet čia kita labai plati tema, kuria su mielu noru padiskutuočiau gyvai su rimtu jūrininku suprantančiu šiek tiek ir kaip tai vyksta)..."

RO su pvz. TDS 6 ppm KAŽKO gėlam akvai gal ir nelabai svarbu, o jūroje, kur pvz. PO4 pageidautina max 0.04 ppm ar nitratai max 0.5 ppm nekalbant apie ciano maistą silikatus - gali būti amžinų dumblių priežastis. Tik dėl to RO su TDS ar laidumu 0 garantuoja, jog neįneši NIEKO nepageidaujamo. Bent jau su RO vandeniu

Virgis parašė: Išvada - Jei naudojate gryną RO ir reminalizatorius pagal GAMINTOJO rekomendacijas, problemų dėl vandens šaltinio neturėtų būti, o kas vyksta toliau akvariume jau priklauso nuo akvariumininko.

Pritariu, tik dar papildyčiau - remineralizatorių galima taupiau naudoti (iki 1/2 normos, gal dar mažiau), nes tręšiant makro bent jau K pilnai užtenka iš K nitrato.

Andriau aš šitą žinau, bet ar tikrinai sakykim kad ir su Hanna P ULR testu kiek po membranos turi fosforo vandenyje? P nitratus tikrinot? Silikatai iš vis stambūs junginiai ir jie tikrai nepraeina per membraną taigi....
Šią teoriją man teko girdėti, o va kaip yra iš tiesų ir kiek tai praktiškai racionalu rimto argumento dar nemačiau. Tačiau suprantu pardavėjus, jų tikslas parduoti, o dar geriau daug parduoti, taigi reikalingumą reikia pagrįsti ir net ne melu. Juk tos dervos iš tikrų suriša tavo minėtus baubus, klausimas tik kiek tų siaubų lieka po RO membranos. Va šioje vietoje jau daug klaustukų.
Suprantu daug kam yra argumentas - tu net jūros neturi, tai su tavim net ir nėra ką kalbėti... Tikrai netaikau kam nors asmeniškai, bet tokį argumentą esu girdėjęs ir ne kartą...

Hanna neturiu, bet su Gilbers Umwelttechnik GmbH PO4 testu visada <0.025 ppm PO4
Nitratų 0.5 ppm prieš RO, 0 po, testas prastas Salifert, bet gana jautrus, iš šono testuojant (kas darė - supras apie ką) iki 0.1 ppm galima atskirti
O vanduo ir chemija yra ta pati tiek jūroje, tiek gėlame ... Tik osmosinis slėgis žuvyse skiriasi

Su šiuo brudeliu ir aš šiuo metu kovoju, kas sudėtingiausia, tai įsimetęs į samanas...
Kažkur skaitinėjau, jog siūlinis mėgsta maistmedžiagįų perteklius, todėl eksperimentuoju jau antra savaite, jokių trąšų, tik padidinta dozė skystos anglies, regis apmažėjo, su kiekvienu vandens keitimu samanėlės apipurškiu nežymiai peroksidu...

Kažkur skaitinėjau, jog siūlinis mėgsta maistmedžiagįų perteklius..

Yra tendencijos, kad vandenyje su daugiau maistmedžiagių apskritai dumbliai labiau randasi. Todėl minimalus jų palaikymas yra vienas iš saugiklių, jei tik išlaikomas tas minimalus balansas, kad netrūktų. Bet čia paprastai skirta tiems kas supranta kas ir kaip, pradžioje daug lengviau mokintis daug tręšiant ir daug dumblių auginant. Vėliau ateina patirtis, suvokimas, ir pajautimas ką daryt kad tų dumblių nebūtų. Retai pasitaiko intuityvių akvariumistų kurie nieko neraukia, bet jiems gerai sekasi, bent kurį laiką.. Bet kaip ir visada, tik laiko klausimas kada kas keisis, nes akvariumo sistema nėra statiška, ji pastoviai besikeičianti, todėl nuolat tenka laviruoti pagal situaciją.

Dėl RO panaudojimo po druskų filtrų.. Vienas patarimas, reikia statyti Ro prieš druskų filtrą ir didžios dalies problemų neliks. Taip pat negalima maišyt Ro su techniniu (druska filtruotu) vandeniu.

Nerijus1981 parašė: Su šiuo brudeliu ir aš šiuo metu kovoju, kas sudėtingiausia, tai įsimetęs į samanas...
Kažkur skaitinėjau, jog siūlinis mėgsta maistmedžiagįų perteklius, todėl eksperimentuoju jau antra savaite, jokių trąšų, tik padidinta dozė skystos anglies, regis apmažėjo, su kiekvienu vandens keitimu samanėlės apipurškiu nežymiai peroksidu...

Amano krevetės smagiai tašo siūlinį

Su minimaliu maistmedžiagių kiekiu-slidus reikalas, tik pažengusiems ir tai sekti reikia.

Andrius1111 parašė:

Virgis parašė: Išvada - Jei naudojate gryną RO ir reminalizatorius pagal GAMINTOJO rekomendacijas, problemų dėl vandens šaltinio neturėtų būti, o kas vyksta toliau akvariume jau priklauso nuo akvariumininko.

Pritariu, tik dar papildyčiau - remineralizatorių galima taupiau naudoti (iki 1/2 normos, gal dar mažiau), nes tręšiant makro bent jau K pilnai užtenka iš K nitrato.

priklauso kokį remineralizatorių naudoji, ne vienas gamintojas gi yra

Nėra skirtumo kur statysit RO filtrą ar prieš ar po druskų filtro jokio skirtumo, nes tikrai jokio skirtumo ar iki filtro atitekės Na jonai ar Ca jonai jie vienodai bus sulaikomi ir nepraleidžiami pro membraną.
O va vandenį pamaišymui tai geriausia imti prieš Druskinius filtrus.
O dėl maistmedžiagių kiekio vandenyje, jų dumbliams yra VISUOMET pakankamai. Netgi kai jūsų testas to nerodo, reikia suprasti kad dumblį stabdo ne maistmedžiagų kiekis o kažkas kita... Kas čia jau kaip kas sugalvoja. Įsivaizduokite kad dumblio biomasė lyginant su bet kokiu augalu yra šimtus, tūkstančius kartų mažesnė.... Tai jei augalui sakote augalui pakanka 0.1 ppm N per dieną manote kad jau dumblis neįgalus iš čia nugvelbti nieko jei jam reikia 1/1000 dalies to kas reikalinga augalui...
Sutinku tik viena kad kai gerai jaučiasi augalai, dumbliams kažkodėl būna blogai, kad esant kažkokioms tendencijoms galima išspręsti tam tikras problemas, bet tirkai ne maistmedžiagių ribojimu... Kaip galima paprasčiausiai floros formai apriboti maistmedžiages kai aukštesniosioms dar pakanka, na ... Sorry mano smegenys per skystos šiam uždaviniui...
Man atrodo kad dumbliams "dirgikliai nėra vien tik maisto medžiagos, yra ir kiti mechanizmai kurie jiems leidžia tarpti ar juos stabdo... Bet juk svarbu tikėti ... O kai maisto yra tai nesvarbu kas jį vartos, ar dumbliai, čia jau kaip jų tarpusavio santykiai išsispręs... O to įrodymas yra akivaizdus yra akvariumų su labai daug maistmedžiagų ir be dumblių yra akvariumų su labai mažai maistmedžiagų be dumblių, o taip pat yra ir vienų ir kitų su dumbliais.... Taigi mano durna logika sako kad visais atvejais juk negali būti rezultatas teigiamas , jei maistmedžiagės lemia dumblius... Jei tai būtų vienetiniai atvejai būtų galima sakyti, kad išimtis tik patvirtina taisyklę, bet čia ir tai negalioja... Taigi ar tikrai mes akvariumininkai taip viską geria suprantame ir sugebame kontroliuoti... Va tas gebėjimas įžvelgti ir analizuoti visas situacijas ir leidžia kontroliuoti tuos dumblius, kažką intuityviai pakeisti sistemoje ir gauti teigiamą rezultatą... Bet kad tvirtinti kad tai lemia dumblių atsiradimą ar išnykimą tvirtinti nei vienas negalime, nes nežinome kaip IŠ TIKRŲJŲ tas vienas mažas pakeitimas Įtakojo visą akvariumo sistemą ir kurioje vietoje toje sistemoje tas pokytis įvyko kuris nulėmė rezultatą... Įdomūsdalykai su tais dumbliais, bet tikrai ne tokie paprasti kaip dauk kas nori įsivaizduoti ir mano kad supranta... Manau kad prognozuoti dumblių atsiradimo priežastis ar įtakoti jų išnykimą galima tik tuomet kai tą sistemą pajauti asmeniškai, t.y. kai turi kažkokią patirtį ir betarpiškai dalyvauji tos sistemos stebėsenoje ir gyvavime, tik tuomet gali daryti šiokias tokias prielaidas... O forume dalinti patarimus apie dumblių naikinimą... Patys matote kad kiekvienu atveju suveikia skirtingi metodai kurie gali būti visiškai priešingi vienas kitam, o rezultatas būna tas pats ir čia nėra tiesos kažkur per viduriuką, tai nulemia procesai kurių mes nesugebame, negalime arba nenorime suprasti... Aš pats ne išimtis, tačiau niekad ir nesiimu spręsti kitų akvariumų dumblių bėdų... Bet gal todėl kad žinau kad kartais ir su savo akvariumais nesugebu susitvarkyti. Tačiau ar pas mane neauga augalai, ar aš mečiau juos auginti...
Suprantu kad daug kam tai tuščia beletristika ir nieko neverti sakiniai, jie vis tiek ieškos sprendimų vandenyje, šviesoje, co2 ar dar kur... Bet akvariumas apima visus tuos komponentus kartu ir jie veikia nuolat labai tamprioje sąveikoje, kurių pokyčių mes kartais net negalime užfiksuoti, pastebėti, suprasti ar įvertinti...

Na ir pavarei, Virgi
Viskas taip, pritariu be išlygų. Dumbliai vieni seniausių ir geriausiai prisitaikiusių išgyventi daugialąsčių organizmų Žemėje. Sporos ir kosmose išgyvena...

O dėl maistmedžiagių kiekio vandenyje, jų dumbliams yra VISUOMET pakankamai. Netgi kai jūsų testas to nerodo, reikia suprasti kad dumblį stabdo ne maistmedžiagų kiekis o kažkas kita...

Teoriškai taip. Bet omeny turint tariamą subalansuotą akvariumą. Praktiškai su didesnėmis maistmedžiagių koncentracijomis daugelis rūšių dumblių auga greičiau, daugiau.. Jau esu minėjęs, kad praktiškai ne vienam akvariume esu stebėjęs optimumą sistemos, kai tik stiklai vos vos kur ne kur pasidengia žaliu dulkiniu dumbliuku per 2-4 savaites ir praktiškai stiklų valymas yra tik bakterinei plėvelei valyti. Palaikant aukštesnius maistmedžiagių kiekius šis laikas sutrumpėja iki savaitės ar kiek ilgiau (iš čia gal ir atėjo Tom Barr siūlymas EI metodikoje keisti vandenį ir tuo pačiu pavalyti stiklus kartą per savaitę, taip išplaunant dumblių sporas, organiką ir t.t. Beje organika irgi gali būt jungtukas dumbliams. Tad vandens keitimai, filtro valymai, dugno pasiurbimai išlieka svarbūs aspektai, tačiau, turint žemesnius maistmedžiagių lygius, šis jungiklis irgi kažkaip lėčiau, silpniau pajungiamas laiko eigoje). Įvertinus per daugelį metų - skirtumas beveik 2X dumblių augime subalansuotame akvariume, kai skiriasi tik maistmedžiagių lygis, t.y. akvariume su didesniais kiekiais maisto medžiagų dumbliai uoliau auga.
Teoriškai maži maistmedžiagių kiekia būna maždaug taip:
N - (NO3) iki 0,1 - 5 ppm palaikomas. Įnešama iki 1 ppm per dieną (jei faunos yra daug, galima ir mažiau).
P - iki 0,01 - 0,5 ppm palaikomas. Įnešamas iki 0,1-0,5 per dieną,
K - 5 - 25 ppm palaikomas. Kadangi kalis lėčiau valgomas elementas daug svarbiau įnešinėti keičiamam vandeniui, tačiau galima ir kas dieną 1-2 ppm įnešinėti, taip užtikrinamas pastovumas.
Fe - 0,01-0,1 per dieną. Matuoti palaikomą nėra prasmės.
Vandens keitimas nėra privalomas kas savaitę po 50%, pilnai galima verstis su mažesniais ir retesniais vandens keitimais..
Dar galima kars nuo karto pakrauti gruntą jei yra poreikis.

O teoriškai didelius maistmedžiagių kiekis galima laikyti šiuos:
N - 5< palaikomo
P - 0,5< palaikomo
K - elementas kurio svarbu kad būtų.
Fe - 0,1< daugiau per dieną įnešamo.

Vat ir turim dvi skirtingas tręšimo sistemas, kuriose galite eksperimentuotis (akvariumams su CO2 tiekimu, apšvietimas ir augalų masė gali koreguoti normas, bet skaičius pateikiau vidutiniams variantams, tiek augalų mase, tiek apšvietimo stiprumu)
Dar galite Phyllanthus fluitans augalą paviršiuje auginti. Jei plūdenų turima irgi galima sekti kaip jų kiekis kinta pagal maistmedžiagių kiekį. Taip pat ilgainiui galima stebėti kitų augalų nuotaikų kaitą, spalvas, atskirų rūšių prisitaikymą..

Ir dar apie CO2.. Nereikia ,,dugnais viršuje" laikyti. Pagal išskaičiavimus 15-20 ppm pats tas, nors praktiškai jau daug metų neseku šio parametro akvariumuose. ,,Iš akies", saugiam lygyje paduodama ir gerai..

Taip tai jau taip apie teoriją ir praktiką jau rašiau... Netgi šioje temoje. Gerai kai turime praktiką iš vieno ar dviejų akvų stebėjimo ir jau darome išvadas apie tendencijas, stipru ne kitaip. Suprantu jūs daug laiko stebėjote, gilinotės, analizavot...
O mano teorijos voso labo ir liks teorijomis, nes jos neteisingos....