Virgis provokuoja rašyti ale mokslinius straipsnius su nuorodom į šaltinius ir t.t., bet manau taip niekada nebus forumuose, nes vis dėlto čia susirinkę ne mokslo vyrai ir moterys, bet ši iniciatyva yra sveikintina ir smagu kad taip yra daroma.
Taigi mano pamąstymai taip pat bus tik nuomonės lygio. Nesistengiu prieštarauti, tik išdėstysiu grunto klausimą kaip aš jį matau. Kas norės pats susiras daugiau šaltinių, o kas nenorės - ir čia sudėti nepagelbės.
Ir nuo ko gi pradėti?...
Mano manymu, gruntas yra viena svarbesnių (jeigu ne svarbiausia) sistemų augaliniame akvariume. Ji gali atlikti ne tik augalų šaknų laikymo funkciją, bet taip pat gali būti buferis sistemai, kuris gali sugražinti (na plius minus) į reikiamus rėmus vandens parametrus, bei užtikrinti optimalias sąlygas augalų šaknims maitintis.
Dažnai yra kalbama apie CEC (katijonų mainų gebą), kuri labai teigiamai veikia augalų šaknis, jų augimą. Tačiau dar užmirštama pasakyti apie anijonų mainų gebą, na gal čia kiek per drąsiai su daugiskaita. Labiau tiktu - fosfatų apykaita grunte. Kas norės susiras apie tai, daug prirašyta. Bet esmė, kad tai vyktu - reikalinga grunte koloidinė struktūra, taip pat turi būti geležies ir aliuminio hidroksidai (ir kt.), ir negana to, kad vyktu tiek katijonų tiek anijonų mainai, turi būti žemesnis pH už neutralų, bet ne per žemas, kitaip tariant gruntas turi atlikti pH buferinės sistemos vaidmenį.
Molis turi koloidus (ypatingai smulkias daleles) (taip pat koloidai susidaro skaidantis organikai, tai štai kodėl po kurio laiko neutralus gruntas pradeda dirbti ir augalai pradeda augti), turi hidroksidų. Dėl to moliniai gruntai labai tinka augaliniams akvariumams, tačiau nevisi (ir retas kuris) turi "teisingą" buferinę sistemą, o dėl to, kaip rašiau anksčiau, sunkiau vyksta maistinių medžiagų apykaita.
Kadangi apie molius esu mokęsis nemažai aukštojoje, tai kas vyksta jam sukepant, šiokį tokį supratimą turiu. Sukepus molio koloidinė struktūra prapuola, porėtumas lieka, kolodinė struktūra ne, nes ten išsilydžiusi molio dalis sulipina smulkiąsias daleles, kurios ir užtikrina mainų gebą. Toliau kaitinant molį iš jo išsiskiria dujos (gali būti specialiai dedami priedai, bet nebūtinai)ir taip jis suputoja ir gaunasi .. ale keramzitas, kuris neturi jokio CEC ir dar pagrinde uždaras poras. Tai štai Manado man panašus į smulkų keramzitą, kuris dar ir kelia karbonatinį kietumą... panašus man, dar nereiškia kad taip ir yra... Gal aš ir klystu.
Visai kitoks reikalas yra su gruntais, kurie sukepti žemose temperatūrose, ten kaip ir išlieka koloidinė struktūra, bet granulės jau nebe išyra. Na ir aišku, jei tas gruntas palaiko pH (automatiškai ir kH) tam tikrose, "teisigose" - išvis gėris.
Tad štai, kadangi greitai restaruosiu savo akvariumą, tai būtinai rinksiuosi molio pagrindo, kepintą žemoje T gruntą, kuris mažina pH ir kH.
Na štai trumpai gavosi tokia rašliava. Čia gal ne viskas tikslu ir išsamu, nėra mano žinios tiek gilios, kad galėčiau užsimauti žinovo kepurę. Bet aš sau susikūriau tokį vaizdą ir visada jį pasiryžęs keisti, jei bus racionalūs argumentai patvirtinantys mano požiūrio ar jo kažkurių dalių klaidingumą. Gi tik taip mes tobulėjame, ar ne? ;o)
Tiesa, čia dar galime kabėti ir apie humusines medžiagas grunte... jų įtaką... žodžiu tema plati ir įdomi ;o)