Veikia įvairios rūgštys, buferinės sistemos, galimi soilo jonų mainai. Aš parosphromenus akvariumuose palaikau ir paruošiu vandenį su gan stabiliu žemu pH su visišku RO ir be substrato. Naudoju ortofosforo ir huminines rūgštis, anksčiau naudojai aukštapelkės durpes, bet tai ilgas procesas, todėl perėjau prie skystalų, taip patogiau. Soilas, priklausomai iš ko jis pagamintas ir turi atitinkamas savybes. Mokslinių šaltinių yra daug, bet niekas per daug garsiai apie tai nekalba, arba šaltiniai į konkretesnius žodžius paprastai būna knygos, straipsniai - mokami. Gerą soilą padaryti yra gamybinės paslaptys, tam tikros technologijos, medžiagos ir t.t..
Pvz. Akadama. Žinomas bonsų substratas, nuo kurio ir prasidėjo akvariumams skirti gaminiai. Kasamas specifinės rūšies molis, tik tam tikrame gylyje, tik tam tikrose vietose kur randamas, tada šutinamas krosnyje (nežinau ar kuom vėsinant ar apveliant, t.y. laistant) apie 150 C temperatūroje, tada granuliuojamas. Ir dėl to, kad iš esmės ten yra molis jis turi tam tikras savybes, aišku tam tikras gylis kasimo tos medžiagos nurodo, kad ne veltui, nes ten dar yra ir natūralių kitų rūgščių, kad ir tų pačių humininių. Bonsams pasaulyje tai Nr. 1, akvariumams yra specializuotų ir tikrai geresnių nei Akadama. Tai čia tik vienas trumpas ir menkas pavyzdys, kad viskas nėra taip paprasta. Kai bent kiek supranti, kas ir yra kas ir tie patys brangūs akvariumų substratai atrodo ne tokie brangūs, nes į juos sudėta daug žinių ir technologijų, o kituose pagal legendas kokios retos, ar ribotai išgaunamos medžiagos, kurios bendrame kontekste ir sudaro sąlygas jam elgtis vandenyje taip kaip jį verčia elgtis jo sudėtis ir gamybos technologijos...
