Grunto užkėlimas, terasų, iškilimų formavimas

putplastis labai gerai...

Gintarai, sveiki prisijungę prie aquascape.lt bendruomenės!

Audriau,
Kišti po substratu galima ką tik norima, ir kas ilgai laikosi. Tai ir akmenys, ir putplastis, ir keramzitas, ir į moterišką kojinę ar į kokį skylėtą maišioką įdėta lava ar keramzitas. Svarbu, kad būtų pasiektas tikslas - užkeltas gruntas, taip sumažinant reikiamo substrato kiekį.

Rūgti gali tik ta dalis kur patenka detritas ,,nevėdinamas" augalų šaknimis.. Tad grunto užkėlimas nėra baisus dalykas, jei tik nėra ten giliai kur kažkam rūgti.

Aktualesnis klausimas susijęs su grunto užkėlimu - kaip jį išlaikyti, kad jis nenuvažiuotų į tą pusę, kur jo mažiau. Tai čia jokios paslapties nėra. Substratą ar gruntą reikia izoliuoti. Dažniausiai tai pasitelkiama naudojant hardskeipą, kartais skaidraus plastiko juosteles. Taip pat ir tankei suaugusių augalų šaknynas puikiai laiko..

Nuotrauka iš google, ADA galerija Niigatoje.
Va čia principinis paviekslėlis, kuris rodo, kad jei yra galimybė gruntui judėti jis ir judės. Judės iki ten kur jo judėjimas bus sustabdytas.

Kai kurie augalų guru teigia, kad geriausiai supilti į kalną išsilaiko mažiau sukepinto molio pagrindu pagaminti substratai tokie kaip ADA, Akadama ir panašūs.. Gali būti. Jų svoris mažesnis nei tipinio grunto, tad ir ,,slydimas" mažesne jėga galimas, tuo pačiu jie yra pakankamo svorio, kad laikytųsi, t.y. ne per lengvi, kaip koks JBL Manado ar kiti perkepti moliai

Man pasisekė viename akvariume tipiškai sulaikyti substratą 25 cm aukštyje, naudojant akmenis, šakas ir putplastį, kai tuo tarpu priekyje buvo vos keli centimetrai inertinio žvyriuko..

Klausimas , o tas didelis kiekis (kalnas) žvyro ar skaldos neužruks ir kaip su juo valymu nusiurbimu ?

Didysis gyvenimas grunte ar substrate vyksta ten kur yra intensyviausias organikos susidarymas ir jos skaidymas, o tai kaip taisyklė daugiausia vyksta paviršiuje, tad ir neprižiūrint, akvariume esančios bakterijos tvarkosi tikrai ilgą laiką. Neraunant augalų, ir kitaip nedrumsčiant augalų pamato ramybės net ir storas sluoksnis neturi reikšmės, tol kol skaidoma organika kaip nuo ,,stalo" paviršiuje neprisotina gilesnių sluoksnių įrančios organikos pertekliumi. Šie procesai grunto neliečiant (stabilesnio ilgalaikio skeipo atveju) turėtų būti labai lėti, tad baimintis storesnio grunto sluoksnio, užsiimant ekstensyviu augalų rovimu turbūt nėra dėl ko.
Norint sterilesnio akvariumo - galima siurbti, prižiūrėti. Tai daugiau aktualu high-tech akvariume, kur detrito siurbimas gali būt atliekamas maždaug taip:

Na reiks bandyti kažka išrasti Bandysim užkurti nauja 450 litru akvariuma Tai dabar viskas labai įdomu . Visko trūksta visko reik o dar toi Ukmergėi sunku ir konsultacijos ir pagalbininko ir viso kito rasti

Gera diskusija. Bet "užrūgimo" klausimu turbūt geriau dėti plytas negu keramzitą ar kažką panašaus ?

Dar kvailas klausimas: jei šaknis iki pusės bus pačiame grunte - nepradės pūti?

BigBug,
jei skeipą numotoma laikyti kelis metus ar daugiau, tai tada pravarčiau turbūt naudoti kokį porėtą pagrindą, ADA POWER SAND ar analogus - lavą, keramzitą, vulkaninę uolieną, pūstą stiklą, kad būtų kuo daugiau porėtas paviršius - galimybė įsitvirtinti kuo daugiau bakterijų kurios vykdytų skaidymą.

Audriau,
patikslink klausimą, ar čia kalbama apie augalą kurio pusė šaknų grunte, ar grunto kalną, kuriame iki pusės įsigaugusios augalų šaknys?

Kodėl pravarčiau ? Dėl trumpalaikio akvariumo tai sutikčiau - apatinė dalis nespės užrūgti. O jeigu ilgalaikis akvariumas, tai tas keramzitas gali pradėt rūgti, nes ten vandenukas nelabai judės

Na kaip pačiam atrodo, taip ir daryki
Čia nėra ir negali būti vieno aiškaus atsakymo. Kiekvienas akvariumas yra unikalus.

P.S. keramzitas yra kepintas molis ir jis akvariume jei ir irsta (vadovaujantis gyvenimo taisykle, kad nieko amžino nėra), tai tikrai nepastebimai.

Tikslinu: paprasčiausias kelmas (ne lietuviškos medienos) užkastas iki pusės grunte - nepradės pūti?

Neturėtų..