Sumpas ar dvi "backos"

Sumpas ar dvi backos akvai 350-400 l ? Pliusai minusai? Ir kaip estetiskai irengti vandens isbegima is akvos, kad butu patogu priziureti.

Owerflow galimybe uzsiorinti, dugne grezti skyles ir deti vamzdi (matysis akvoj ir gadins vaizda), darant "balkona" tas pats.
Kokio turio daromi tie sumpai tokio dydzio akvai (suprantu kad bet koks per didelis nebus, bet kad butu nepermazas.)?

Toks tūris, kai jau verta pradėti svarstyti apie sumpą. Alternatyva - pora galingų išorinių. Kaip ne kaip, reiktu kad bent 2000 l/h prasisuktu. Geriau daugiau.
Sumpo privalumai prieš išorinį:
* Didesnis filtro tūris, geresnė filtracija.
* Patogesnis aptarnavimas.
* Galimybė sudėti šildytuvą, co2 tirpinimą, trąšų dozavimą į sumpą. Akvariume lieka tik vandens paėmimas ir padavimas.
* Lengviau prijungti automatinį vandens kaitimą.
* Lengva didinti pratekėjimo greitį (galingesnė vandens pompą).

Minusai:
* Didesnės energijos sąnaudos.
* Galimas didesnis triukšmas.
* Balkonai ir owerflow box'ai, jie labai daug estetikos neprideda.


Dėl tūrių, tai galima pasižiūrėti kad ir čia: www.adana.co.jp/en/products/na_tank/cube_garden_overflow/

Aišku, kažką praleidau, bet manau bus kam pridėti dar.

Tiek sumpas tiek bačkos savo darbą padarytų. Taigi čia tik techninis niuansas. Realiai tokio tūrio akvai ir vienos stiprios bačkos pakaktų. 2 - dar geriau būtų. Sumpas irgi liuks. Estetiškai įrengtas sumpas priklauso tik nuo akvariumo įrengimo niuansų. Jei bus paslėpiama augalais, ar dekoracijomis, nieko nesimatys.

Pasidariau savo 162 L akvoj 72 L sumpą, daugiau gyvenime nebesidėčiau tradicinio išorinio filtro. Man pats didžiausias pliusas, tai kad vandens garavimo nesimato akvariume, o tik sumpe. Beto su sumpais akvose dažnai būna aukštenis O2 lygis, todėl galima palaikyt didesnę CO2 koncentraciją (be pavojaus nudusint žuveliokus).

Overflow su U-tube beveik nėra šansų užorint, nebent brokas arba per maža cirkuliacija. Tie overflow, kur turi būt pastoviai pajungti prie oro pompos, yra labiau problematiškesni, nes sugedus pompai, pradeda kauptis oras.
"Saugiausia" gręžt skylę sienoj ar dugne
Šiaip ar taip dažniau pamirštama, kad reikia išmetimo galuose skylutes padaryt, kad neišsiurbtų viso akvariumo į sumpą, o tiksliau - į sumpą ir perteklių ant grindų

Dėl dydžio, daryk tiek, kiek vietos turi

Minusas: daugiau garsų, bet man labai patinka maniškio akvos čiurlenimas...

Simanas.

O kaip sie minusai: elektros sanaudos, sumpo garavimas spinteleje?

Gal galima foto butu sumpo ir owerflow?

Elektros klausimais, tai čia jau priklauso kokią pompą, šildytuvą ir kitą įrangą dėsi. Bet ar gi ne lempos daugiausiai elektros suvartoja? O ar dvi bačkos, ar viena galinga pompa - skirtumo per didelio nematau.
Garavimas - dangtis ir beveik nebegaruoja. Tarkim statant wet/dry sumpą į augalinį akvariumą, tą dry sekciją reiktų užhermetint, kad nepabėgtų visas paduodamas co2.

Overflow toks ( tik visas skaidrus):


Sumpo fotke gal vėliau padarysiu. Pas mane wet/dry: lenkiškas akvariumas, įstatyta savos gamybos akrilinė dežė su pratekėjimu apačioj, toj dežėj bio ballsai. Veikimo principas toks:

I pacio sumpo veikima gilinsiuos kai 100% apsispresiu, kazkaip labai labai man cia dauk neaiskumu

O jiai iskart prie soninio stiklo padaryt is isores ta balkona?

Kam akvariumui reikalingi tokie dideli sumpai? Pavyzdžiui jeigu 150 litrų akvariumui dedamas išorinis filtras tai jo tūris nesiekia nei 10 litrų, dažniausiai būna kokie 3-5 litrai. Tačiau kai dedamas sumpas, tai jau reikia vos ne pusės akvariumo tūrio sumpo. Kodėl taip skiriasi tūriai?

renaldas. Kažkur reikia sukišt visą įrangą, padaryt galingą biologinę filtraciją bei dar pasilikt vietos ateičiai, jei kils naujų idėjų

vitas, ta juoda dalis būna akvariume, skaidri išorėj, o visas overflow kabinasi ant akvariumo stiklo.

Wet/dry sumpas veikia taip: iš akvariumo atbėga vanduo ant tos mėlynos kempinės, po ja yra taip vadinamas drip tray (padėkliukas su daug skylučių) kuris paskirsto tolygiai visą vandenį. Tada vanduo lyja ant baltos "kempinės", poto prateka pro apačia į tuščią sumpo dalį, kur būna pompa, išsiurbianti vandenį atgal į akvariumą.

"Dry" dalis yra visa balta kempinė, tik ji nėra visiškai sausa, nes ant jos pastoviai lyja vanduo. Tai yra tobula terpė gyvent bakterijoms, nes ten yra daug deguonies ir pastoviai šlapia.

iliustracija wet/dry, matosi lietutis:

Nieks ir nerašo, kad reikia. Viskas priklauso nuo asmeninių poreikių. Į du skirtingo tūrio sumpus, kai kuriais atvejais, gali sutalpinti vienodą kiekį filtruojamos medžiagos (priklausomai nuo sumpo konstrukcijos, jo tūrio išnaudojimo ir pan.), taigia tai ir išmonės klausimas. Kitas dalykas, dalis tūrio prisideda dėl į jį montuojamos įrangos - pompa, šildytuvai ir t.t. (atskira sekcija). Visgi praktine prasme, faktas, kad didesnio tūrio sumpas, nepalyginamai geriau susitvarkys nei tavo bačka, kurios pagal gamintojo parodymus pakanka. Tokiu atveju, kai, pavyzdžiui, įsivažiavusiame akvariume staiga pasikeičia faunos kiekis ar kitokie veiksniai smarkiai įtakoja bio pusiausvyrą, sumpas (jei tik jis teisingas) su staiga išaugusiomis apkrovomis susitvarkys daug lengviau. Gali darytis ir sumpą, kuris būtų nedidelis - pirmajam savo akvariumui buvau pasigaminęs sumpą, kuris prisipildydavo overflow principu ir stovėjo ant tos pačios plokštumos, kaip ir akvariumas (buvo užkištas į tarpą tarp sienos ir akvo), nesiekė nė 10 litrų talpos (akva 200), tačiau darbą atliko puikiai (jau nekalbant apie jo aptarnavimą ir t.t.).
Vitai, sumpų klausimu pasidomėčiau jūrininkų forumuose, jie savo technologijas šioje srityje smarkiai išvystę tiek našumo, tiek ir garso atžvilgiu (nekreipiant dėmesio į skimerius ir panašius niuansus bendras principas tas pats).

p.s. čia pas mane taip... Overflow ir sumpo dizainų yra begalė, pasidomėk pas jūrininkus, tikrai rasi tau priimtiniausią variantą

O kaip vyksta vandens keitimas esant sumpui? Reik siurblius isjungt ir tada keist?

Labiausiai priimtiniausias variantas ka sugebejau surasti. Tik idomu kaip ziuretusi bendrae kontekste???