Na klausimų buvo, tai gerai
O dabar paaiškinsiu kodėl yra kaip yra..
Daugiausia augintojų, susikoncentravę vakarų Europoje, daugiausia Vokietijoje, Danijoje, kitose šalyse tai palyginti vienetai. Baltijos valstybėse turbūt šiuo metu esu vienintelis augintojas, gal ir dar platesniu spinduliu į šiaurę ir rytus.. Visoje Europoje jų tik keliasdešimt.. Tai matosi iš vykdomo augintinių surašymo. Aišku, ten dalyvauja tikrai ne visi augintojai, tai galima tikėtis, kad tie kurie aktyviai nedalyvauja parosphromenus-project.com veikloje yra didesnė dalis, nei tie kurie dalyvauja.
Viso to priežastis, kad tai
nykstančios žuvys. Daugiausia buvo importuojamos tik pavienių hobistų, mokslininkų dėka. Komercinių šių žuvelių importų buvo nedaug, daugeliu atvejų iš skirtingų radimviečių, skirtingų porūšių, rūšių, sumestų į vieną dėžę.. Tad iš to naudos buvo nedaug. Dar rečiau buvo rimtesnių importų, su tiksliais pavadinimais, tikslia radimviete, rūšimi. Ir tie patys rimtesni šių žuvelių importai buvo tų pačių rimtų hobistų ar mokslininkų. Koją kiša ir šių žuvų taksonomija. Iki dabar žinomos ir aprašytos 20 rūšių, tačiau yra dar daug galimų naujų rūšių.. Tikėtina, kad ateityje dar gali būti aprašyta naujų rūšių (jei dar bus iš ko). Dėl to dažnai būna, kad reti komerciniai importai ,,eina" blogais pavadinimais, tai naudos žuvų platinimui irgi neduoda. Kas nori laikyti nežinomą žuvį? Kam tokia įdomi? Niekam!
Net ir mano turimos kelios rūšys
p.rubrimontis (pirmą kartą mokslo aprašyta tik 2006 metais!) ir
p. paludicola 'Paka', buvo prieš kelis metus Bernd Bussler (iš kurio gavau didesnę dalį rūšių) jo pačio sugaudytos ir parsivežtos į Vokietiją, daugintos, platinamos..
Daugelis radimviečių yra paliestos žmogaus, tiesiami keliai, kertamos džiunglės, keičiamos upių vagos, auginamos palmių plantacijos, kurių tręšimas keičia visus vandenis, kraštovaizdį, ir tai lemia didžiulius pasikeitimus, kurie šią trapią žuvelę tiesiogiai naikina. Prisideda ir klimato kaita, iškirtus ir nusausinus didelius plotus dabar liūtys darosi net pavojingos. Seniau miškas sugerdavo ir išgarindavo daug vandens, o dabar ištisus miestelius ir kaimus tiesiogine prasme, plauna nuo žemės..
Situacija reali tokia, kad daugelyje šių žuvų radimviečių jau nebėra ką gaudyti, arba pagaunami labai menki kiekiai, kad prekybininkams būtų verta tuo užsiimti. Taip pat dėl to, kad tai tikrai nėra paprasta, eilinė žuvis, todėl ir norinčių ją auginti yra mažiau. Dėl šių priežasčių, ši žuvelė buvo ir vis dar yra didžiulėje grėsmėje visiškai išnykti, ir jos likimas po saule labai priklauso ir nuo akvaristų kurie ja gali pasirūpinti. Štai ir dar viena priežastis šią žuvelę laikyti akvariumų deimantu.. Kuris laisvėje dar gyvena reliktinėse džiunglėse, švariuose upeliuose, kur žmogus dar nespėjo labai pakenkti aplinkai.. Tokių vietų vis mažėja.
Štai kaip gerai iliustruojama šių žuvelių situacija:
'Sedili' radimvietė Malaizijoje kažkada buvo vos įžengiamas džiunglių miškas, o štai 2014 gruodžio mėn. joje pabuvoję hobistai užfiksavo jau tokį vaizduką - ,,keliuką"..
šaltinis:
parosphromenus-project.org/en/forum/21-H...c-2014.html?start=12
Ir pariukų jau čia nerado. Rado upelyje kitų žuvelių, kurios gyvena daug platesniame diapazone ir turbūt daug lengviau perneša aplinkos pasikeitimus.. ,,Ale karosų vietoj upėtakių"..
Štai tokia šių žuvelių realybė.