Pirminiai medžiagų trūkumai augaluose

Labai paviršutiniškai kapstot o ir lyginimas su natūraliais vandens telkiniais yra visiškai ne į temą. Kodėl? Ogi to dėl kad mes neturime tokios intensyvios medžiagų apykaitos, mes neturime tokio grunto kaip natūraliose vandens telkiniuose ir kitą.... Taigi N matavimas vandenyje nėra pagrindas...
Kitas dėl medžiagų blokatorių, taip tokie reiškiniai egzistuoja, tačiau sakant A reiktų pasakyti ir B, otai yra kokios gi tos koncentracijos kurios iššaukią blokavimą... To Walstad nepateikia.
O paskaitykite kad ir Barreportą apie Cu (varį) ten bus ne tik mechanizmai kaip tai vykta ir kodėl, bet šiek tiek bus ir apie koncentracijas ir pan... (neprašykit šiais leidiniais nesidalinsiu )
Na bet ką aš čia, mano patirtis kur kas kuklesnė nei daugelio čia. Juk kuo garsiau ir daugiau rėki tuo didesnis autoritetas.

Aha aš irgi prisiskaičiau apie blokavimą, bet po to trinktelėjo irgi mintis, kokie dar blokavimai, kai kiekvieną mielą penktadienį ar net dažniau pakeičiu 50 proc švaraus it čekų krikštolas vandens;) ir jei kas blokuojasi tai ant ketvirtadienio;) o tai augalui visai nesvarbu...
O jei rimtai, tai iš tikro sunku ką nors perdozuoti laikantis gamintojo, sveiko proto ar kt metodikos. Tik gamtoje taip gali atsitikti, kur ciklai kiti, įnešamų medžiagų kiekiai ir pan. Sakyčiau daugeliu atvejų mes turim medžiagų trūkumą dėl jų pačių per mažo įnešimo, taupant pačiam ir gamintojui jei naudojami gatavi produktai, kuris gi gamintojas netaupo?

Čia diskusija kuri geriausiai vystytųsi prie konkrečių akvariumų ir kai būtų galima palyginti tuos pačius augalus prie skirtingų vandens sąlygų.. Tada nei Baro reportai nei Walstad nuomonė, nei metodikos negrotų, o būtų tiesiog ką palyginti, ir būtų galima rasti skirtumus, ir dėl ko jie tokie.

Lyginti galima tik tuomet kai yra kontroliuojama aplinka ir yra žinomi kintamieji, bei keičiamas tik vienas kintamasis. Ir tai vadinama moksliniais tyrimais.
Taigi diskutuoti nėra čia apie ką nei apie konkrečius nei nekonkrečius atvejus.
O va tokie žmonės kaip TBarr, D. Walstad, Troels Andersen, Ole Pedersen, Barko ir kiti padeda truputį susivokti kas prie ko kad negrybauti ir nespėlioti bei neburti ir nepasikliauti pasakomis, o truputį įsigilinti kas prie ko.
Ir nereikia pateikinėti iš pradžių, kad viskas nuo visko priklauso, o tuomet siūlyti analizuoti atskirus atvejus, o dar vėliau sakyti kad kiekvienas akvariumas skirtingas.
Visiems mūsų akvariumams galioja ta pati hidrochemija, visuose vyksta tie patys bioprocesa ir augalai auga arba ne lemiami tų pačių procesų, o va juos interpretuoti ir suprasti reikia tam tikrų žinių.Aš kalbu ne apie sukauptą patirtį ir gebėjimą intuityviai kontroliuoti sistemą reikiamą linkme, bet apie Žinias, kai supranti, žinai ir gali paaiškinti, kodėl vyksta vienas ar kitas procesas.
Tikrai netaikau į tuos kurie supranta, ar gali paaiškinti , bet turiu šiek tiek žinių kad įvertinti ir atskirti kur yra komerciniai burtai o kur yra vertinga info.
Nesakau, kad kiekvienam hobistui reikia būti biologu ar hidrochemiku, bet tuomet diskusijos apie medžiagų trūkumus visuomet buvo ir bus tik apie ORĄ.
Taigi apie ką mes čia.

Skaiste parašė: Gal ,kam teko išsiaiškinti tokia situacija, pogostemon helferi nauji lapai užaugo balti kaip sniegas taip atsitiko su kokiu 25 proc visu turimų pogostemonu , panaršius užsienio forumuose , nieko konkretaus išsiaiškinti nepavyko , nes visi nurodo skirtingus maistinių medžiagu trūkumus , dėl kurios nepasigamino chlorofilo pigmentas .

Matyta situacija Prieš kelis metus ir man taip buvo. Sutapimas ar ne, bet po eritromicino panaudojimo ir pas mane jauni pogostemonų lapai išaugdavo praktiškai visiškai balti (gaila, kad nenufotkinta liko). Nieko čia baisaus - kaip pabaltavo, taip ir po kiek laiko atsistatė - vėl žali auga