Reikalingas stiklas ir spintelė

Virgis parašė: Šiaip kažkokie praktiniai gebėjimai visiškai nesuteikia jokio pranašumo, kol jūs neturite žinių jiems paaiškinti. Tie gebėjimai viso labo išmokta veiksmų seka, kuri sukuria teigiamą rezultatą, tačiau prireikus pakeisti vieną dedamąją dalį visai kita, pasirodo kad tie įgūdžiai jau nebetinkami. Čia maždaug tas pats kaip, išmokau važiuoti automobiliu - aš automechanikas.
Gerai aš sutinku sumažinti savo akvariume šviesos intensyvumą per pus ir pailginti laiką, o kaip įvertinsite kokybinius ir kiekybinius šio bandymo parametrus, kaip užtikrinsite kokybinius sistemos stabilumo parametrus, kaip pamatuosite fotosintezės efektyvumą (tam yra prietaisai) ir kaip įvertinsite suminę fotosintezės vertę fotoperiodo metu?

Šita šviesos tema yra tokia pati ir įdomi, kad ja tikrai įdomiau bendrauti gyvai...

Taigi keliant savo praktiką kaip argumentą, gal visgi ją ir pagrįskite kokias nors duomenimis, nes manymas, kad jūs geriausias, yra labai jau napoleoniškas požiūris.

Kalbant apie fotosintezę, taip pat teko matyti jūros biologo atliktą tyrimą apie fotosintezę. Įdomus dalykas, buvo nustatytas tas kad esant prie fotosintezės aktyvumas prie 400 PAR yra maždaug toks pat kaip ir prie 70, t.y. tik apie 50%. Fotosintezės pikas pasiekiamas maždaug prie prie 200-250 PAR. Dar įdomiau tai kad esant labai aktyviam apšvietimui koralo ryškiai apšviesta pusė fotosintezės praktiškai nevykdė, ji vyko tik šešėlinėje koralo pusėje (Matuota buvo natūralioje gamtoje, Havajuose)... Čia gana nauja info - eksperimentas buvo atliekamas 2015m.
Dėl fotoperiodo ilgio visgi dauguma atvejų yra protingumo principas ir šiuo atveju dažniausiai remiamasi natūraliu fotoperiodu gamtoje. Kažkaip neteko tropikų ir subtropikų zonoje matyti 4 val nakties, ar 4 val dienos. Tačiau gamtoje taip pat ir nėra pastovaus šviesos intensyvumo - jis nuolat kinta... Šviesos intensyvumą tenkantį hidrofaunai ar hidroflorai stipriai įtakos debesuotumas, šešėliai, šviesos kritimo kampas, banguotumas ir dar daugybė kitų reiškinių ir manyti kad šviesos intensyvumo stabilumo užtikrinimas yra raktas į sėkmę, gana naivu. Šita šviesos tema yra tokia pati ir įdomi, kad ja tikrai įdomiau bendrauti gyvai...
Atsiprašau už offtopic'us.

nelabai suprantu apie ka kalba eina ,,prie ko cia eksperementai atliekami gamotoje,kazkokie tai debesuotumai, saules uztemimai ir taip toliau, nusileiskim pradziai iki akvariumu ,o gamta lai mokslininkai ir uzsiimineja?Saules neatkartos jokios lempos taip ,kad galit but labai ramus ir maziau gilintis i tokius straipsnius kuriu praktikoj negalit panaudot,be praktikos teorija yra lygi beveik nuliui,(skamba tik labai protingai,o naudos is jos beveik nera)maciau per savo karjiera nors ir nelabai ilga akvariumistikoj labai daug teoriku ,bet rezultatais labai retas kuris galejo pasigirt ir maciau nemazai praktiku pas kuriuos akvariumai superiniai

manyti kad šviesos intensyvumo stabilumo užtikrinimas yra raktas į sėkmę, gana naivu

o kas cia taip mano??geras apsvietimas ,tai tik viena is sudedamuju daliu i sekme

Čia maždaug tas pats kaip, išmokau važiuoti automobiliu - aš automechanikas.

nelabai vykes palyginimas ,reiktu truputi ir apsidairyt aplinkui ,o apsidairius gali tarp 10vairuotoju rast bent du tai tikrai superinius automechanikus nieko nebaigusius,o viska pasiekusius per praktika